Ginkūnai
- Tai straipsnis apie gyvenvietę Šiaulių rajone. Apie augalą žr. Ginkūnai.
| Ginkūnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Ginkūnų dvaras 2007 m. | ||||||||||||||||
  Ginkūnai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Ginkūnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 2 901 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
GinkūnaiVikiteka | |||||||||||||||
Ginkūnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Šiaulių, prie kelio į Pakruojį. Seniūnijos centras, 5 seniūnaitijos (Aušros, Centro, Rasos, Svajonių, Švedės).
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Ginkūnų dvaras
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų pagrindinė mokykla
|
.svg){kind=small} Ginkūnų biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-81033)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Dvi žemės ūkio bendrovės: „Ginkūnų paukštynas“, „Ginkūnų agrofirma“. |
Geografija
Per Ginkūnus teka Kulpės intakas Švedė. Į pietryčius nuo Ginkūnų telkšo Švedės tvenkinys, į vakarus, jau Šiaulių miesto savivaldybėje – Ginkūnų ežeras.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
SUTKŪNAI – 2 km |
| |||||||||
|
Degučiai – 14 km PAKRUOJIS – 32 km | ||||||||||
| ŠIAULIAI – 4 km | |||||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Ginkūnai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Ginkūnai minimi nuo 1690 m. Kunigaikštis Platonas Zubovas, pirmasis šios giminės atstovas Lietuvoje, 1795 m. imperatorienės Jekaterinos II apdovanotas Šiaulių ekonomija. Turėdamas Jurbarko, Plungės ir Kretingos valdas, P. Zubovas 1805 m. nupirko Ginkūnus iš Kristiano Brodericho ir Johano Vendelio. 1805 m. gruodžio 30 d. Šiaulių Žemės teisme pripažinta, kad „kunigaikštis P. Zubovas perka nuo Kristiano Brodericho ir Johano Vendelio Ginkūnų gerybę su kaimele to pat vardo, turinčią valstiečių trobas, 24 vyriškas ir 18 moteriškas dūšias, karčemą, vėjo malūną ir leidimą naudotis Šiaulių ežeru“. XIX a. Ginkūnai tapo grafų Zubovų valdų administraciniu centru, suklestėjo Ginkūnų dvaras.
1896 m. dvaro rūmų rūsyje Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą lietuvių mokyklą. XX a. pradžioje prie kaimo buvo įsteigtos Ginkūnų laisvamanių kapinės, 1966 m. miesto Ginkūnų kapinės.
Po II pasaulinio karo Ginkūnuose veikė MGB dalinių štabas. Buvo Ginkūnų daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1957 m. įsteigti kultūros namai, nuo 2001 m. kultūros centras.
2003 m. patvirtintas Ginkūnų herbas. 2011 m. liepos 27 d. siautėjo viesulas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Šiaulių valsčius | Šiaulių apskritis |
| 1950–1960 m. | Šapnagių apylinkė | Šiaulių rajonas |
| 1960–1968 m. | Ginkūnų apylinkės centras | |
| 1968–1995 m. | Šiaulių apylinkė | |
| 1995–2001 m. | Šiaulių kaimiškoji seniūnija | Šiaulių rajono savivaldybė |
| 2001– | Ginkūnų seniūnijos centras | |
Gyventojai
 | |||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | 1976 m.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 122 | 162 (dvare) |
298 | 460 | 1 050 | 1 319 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 1 752 | 2 122 | 2 397 | 2 963 | 2 877 | 2 901 | ||
| |||||||
Sportas
- FK Šauliai (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ Ginkūnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Ginkūnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Ginkūnai loadmap.net
- ↑ Ginkūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 563 psl.
- ↑ Ginkūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 98 psl.
- ↑ Ginkūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 620 psl.
- Ginkūnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 492 psl.
- Ginkūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 680 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Ginkūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 620 psl.
- Ginkūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 98 psl.
- Ginkunai.lt
| ||||||||||||||