Gintarai (Kretinga)

Gintarai
Gintarai
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė:	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija:	Kartenos seniūnija
Gyventojų:	62 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Gintaraĩ Kilmininkas: Gintarų̃ Naudininkas: Gintaráms Galininkas: Giñtarus Įnagininkas: Gintaraĩs Vietininkas: Gintaruosè
Vikiteka:	GintaraiVikiteka

Gintarai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybėje dalyje, 2 km į rytus nuo Kartenos, prie kelio  A11  Šiauliai–Palanga, Minijos kairiajame ir Alanto dešiniajame krante.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Gintarų kapinynas (I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – XII a.) Senosios kaimo kapinės (XVI–XIX a.)

Gintarų piliakalnis, vadinamas Vyšnių kalnu (I tūkstantmečio pirma pusė; XVI–XVII a. vid.)

Kryžius su koplytėle (prie J. Talmonto sodybos, XX a. pirma pusė)

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės
	KŪLUPĖNAI – 4 km Asteikiai	Sakuočiai – 2 km	Martynaičiai
	Šatilgalis	Į pietryčius	Dauginčiai – 2 km
	KARTENA	Vėlaičiai	Gaudučiai

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Gintarai (Kretinga) OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Gintarai (Kretinga) TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Gintarų kaimo žemėse glūdi seniausios Kartenos šaknys. Jame žmonės įsikūrė I tūkstantmetyje prieš Kr. pabaigoje. I tūkstantmetyje po Kr. pirmoje pusėje jie gyveno ant Vyšnių kalno kalvoje įrengtoje įtvirtintoje gyvenvietėje-piliakalnyje ir jo vakarinėje papėdėje, o arčiau Minijos upės esančioje terasoje laidojo mirusiuosius.

I tūkstantmečio antroje pusėje vietovė buvo apleista. Manoma, kad bendruomenė į gynybiškai patogesnėje vietoje įsirengtą Martynaičių piliakalnį. Gintaruose liko kapinynas, kuriame Martynaičių bendruomenė tebelaidojo savo narius iki XIII a., t. y. iki kryžiuočių invazijos.

XV–XVI a. Gintarų žemėje kūrė Kartenos kaimas, pirmąkart paminėtas 1567 m. Šalia jo ant Vyšnių kalno XVI a. buvo pastatytas Kartenos dvaras, minimas nuo 1599 m. Įsigalėjus reformacijai, prie dvaro XVI a. pabaigoje buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia.

Apie 1655–1656 m. dvarą sudegino švedai. Po jų antpuolių naujoji Kartenos dvaro sodyba buvo pastatyta arčiau Minijos ir Alanto santakos, prie senojo Plungės-Kretingos kelio. Šalia prie Minijos išaugus Kartenos miesteliui, dvaro žemes imta vadinti Senąja Kartena, o vėliau – Sendvariu. Iki XIX a. gyvenvietė turėjo savo kapines, kurios stūkso pušynėlyje šalia Vyšnių kalno.

XIX a. dvarą valdė grafai Pliateriai, rezidavę Šateikiuose. 1923 m. dvare buvo 1 kiemas. Lietuvos žemės reformos metu jis buvo išparceliuotas: miestelėnų nuomota žemė atiduota jiems, likusi žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams. Sendvaryje įsikūrę naujakuriai savo gyvenvietę 1927 m. pavadino Gintariškių, o po karo – Gintarų kaimu. Prie jo buvo prijungta dalis Vėlaičių žemės, esančios dešiniajame Alanto krante. Naujakuriai ūkininkai buvo vidutiniokai, valdę 10–15 ha dydžio žemės sklypus. Daugelis jų savo sodyboms pasistatyti gavo nusigriauti dvaro pastatus, todėl buvusio dvaro žymių nebeliko.

Skaudų pėdsaką Gintarų kaimo istorijoje paliko 1940–1952 m. laikotarpis. 1941 m. buvo nužudyti komjaunuoliai Adomas ir Bronius Baužiai, o 1946 m. – naujakurys Kazys Paulauskas. 1949 m. į Sibirą buvo ištremta Stepono Drungilo šeima ir Petras Janauskas.

Būdamas greta Kartenos miestelio, kaimas sovietmečiu plėtėsi ir augo, beveik susiliejo su Kartena. 2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 41 sodyba. Pietinė jo dalis – Naujųjų Gintarų ir Alanto gatvės – susiliejo su Kartenos miesteliu. Joje šalia Alanto iškilo Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos sodyba.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI-XVII a.	Kartenos vaitija, Kartenos valsčius, Žemaičių seniūnija
XVIII a.	Kartenos vaitija, Kartenos grafystė
1861–1915 m.	Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m.	Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
1919–1940 m.	Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m.	Kartenos apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941–1944 m.	Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944–1950 m.	Kartenos apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 m.	Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1995 m.	Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Vaizdas:P social sciences.png Vaizdas:P social sciences.png Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.
1861 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.
10	124	176	178	153
1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-
83	100	72	62	-
Demografinės raidos histograma 50 100 150 200 1861 1923 1959 1970 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

• Chorvedys, vargonininkas, kapelmeisteris, pedagogas Pranas Narušis (1913-1959);
• Lietuvos karo akademijos docentas, gamtos mokslų dr. Jurgis Narušis (g. 1941 m.);
• Klaipėdos universiteto profesorius Pranciškus Narušis (g. 1943 m.).

Šaltiniai

• Gintarai (Kretinga). Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 564 psl.
• Ignas Jablonskis. Čia – Kartenos praeitis. – Švyturys – 1987, rugpjūčio 25.