Gintarai (Kretinga)
Gintarai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kartenos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 62 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | GintaraiVikiteka |
Gintarai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybėje dalyje, 2 km į rytus nuo Kartenos, prie kelio A11 Šiauliai–Palanga, Minijos kairiajame ir Alanto dešiniajame krante.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Gintarų kapinynas (I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – XII a.) |
Gintarų piliakalnis, vadinamas Vyšnių kalnu (I tūkstantmečio pirma pusė; XVI–XVII a. vid.) |
Kryžius su koplytėle (prie J. Talmonto sodybos, XX a. pirma pusė) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
KŪLUPĖNAI – 4 km Asteikiai |
Sakuočiai – 2 km | Martynaičiai | |||||||||
Šatilgalis |
|
Dauginčiai – 2 km | |||||||||
KARTENA | Vėlaičiai | Gaudučiai |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Gintarai (Kretinga) TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Gintarų kaimo žemėse glūdi seniausios Kartenos šaknys. Jame žmonės įsikūrė I tūkstantmetyje prieš Kr. pabaigoje. I tūkstantmetyje po Kr. pirmoje pusėje jie gyveno ant Vyšnių kalno kalvoje įrengtoje įtvirtintoje gyvenvietėje-piliakalnyje ir jo vakarinėje papėdėje, o arčiau Minijos upės esančioje terasoje laidojo mirusiuosius.[4]
I tūkstantmečio antroje pusėje vietovė buvo apleista. Manoma, kad bendruomenė į gynybiškai patogesnėje vietoje įsirengtą Martynaičių piliakalnį.[5] Gintaruose liko kapinynas, kuriame Martynaičių bendruomenė tebelaidojo savo narius iki XIII a., t. y. iki kryžiuočių invazijos.
XV–XVI a. Gintarų žemėje kūrė Kartenos kaimas, pirmąkart paminėtas 1567 m. Šalia jo ant Vyšnių kalno XVI a. buvo pastatytas Kartenos dvaras, minimas nuo 1599 m. Įsigalėjus reformacijai, prie dvaro XVI a. pabaigoje buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia.
Apie 1655–1656 m. dvarą sudegino švedai. Po jų antpuolių naujoji Kartenos dvaro sodyba buvo pastatyta arčiau Minijos ir Alanto santakos, prie senojo Plungės-Kretingos kelio. Šalia prie Minijos išaugus Kartenos miesteliui, dvaro žemes imta vadinti Senąja Kartena, o vėliau – Sendvariu. Iki XIX a. gyvenvietė turėjo savo kapines, kurios stūkso pušynėlyje šalia Vyšnių kalno.
XIX a. dvarą valdė grafai Pliateriai, rezidavę Šateikiuose. 1923 m. dvare buvo 1 kiemas.[6] Lietuvos žemės reformos metu jis buvo išparceliuotas: miestelėnų nuomota žemė atiduota jiems, likusi žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams. Sendvaryje įsikūrę naujakuriai savo gyvenvietę 1927 m. pavadino Gintariškių, o po karo – Gintarų kaimu. Prie jo buvo prijungta dalis Vėlaičių žemės, esančios dešiniajame Alanto krante. Naujakuriai ūkininkai buvo vidutiniokai, valdę 10–15 ha dydžio žemės sklypus. Daugelis jų savo sodyboms pasistatyti gavo nusigriauti dvaro pastatus, todėl buvusio dvaro žymių nebeliko.
Skaudų pėdsaką Gintarų kaimo istorijoje paliko 1940–1952 m. laikotarpis. 1941 m. buvo nužudyti komjaunuoliai Adomas ir Bronius Baužiai, o 1946 m. – naujakurys Kazys Paulauskas. 1949 m. į Sibirą buvo ištremta Stepono Drungilo šeima ir Petras Janauskas.
Būdamas greta Kartenos miestelio, kaimas sovietmečiu plėtėsi ir augo, beveik susiliejo su Kartena. 2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 41 sodyba. Pietinė jo dalis – Naujųjų Gintarų ir Alanto gatvės – susiliejo su Kartenos miesteliu. Joje šalia Alanto iškilo Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos sodyba.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m. | ||||||
1861 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
10 | 124 | 176 | 178 | 153 | ||
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
83 | 100 | 72 | 62 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Chorvedys, vargonininkas, kapelmeisteris, pedagogas Pranas Narušis (1913-1959);
- Lietuvos karo akademijos docentas, gamtos mokslų dr. Jurgis Narušis (g. 1941 m.);
- Klaipėdos universiteto profesorius Pranciškus Narušis (g. 1943 m.).
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Gintarai (Kretinga) SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Gintarai (Kretinga) loadmap.net
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. - Lietuvos lokaliniai tyrimai. - ISSN 1822-4857. - T. 1(2) (2002/05). - P. 198-202
- ↑ Ignas Jablonskis. Senosios Kartenos mįslė. - Švyturys - 1977, gruodžio 6
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 114
- Gintarai (Kretinga). Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 564 psl.
- Ignas Jablonskis. Čia – Kartenos praeitis. – Švyturys – 1987, rugpjūčio 25.