Gintaras Lazdynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Gintaras Lazdynas (g. 1959 m. kovo 27 d. Kretingoje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija

1977 m. baigė Šiaulių 10-ąją vidurinę mokyklą, 1978 m. – miesto 13-ąją technikos mokyklą. 19791983 m. studijavo lituanistiką Šiaulių pedagoginiame institute, 1983 m. užėmė I vietą studentų mokslinių darbų apžiūroje Lietuvoje ir II vietą TSRS (Kemerove). 19931998 m. mokėsi jungtinėje Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantūroje. 1998 m. apgynė disertaciją „Romaninių struktūrų formavimasis Lietuvoje: Nuo Algimanto iki Altorių šešėly“, humanitarinių mokslų daktaras.[1]

Nuo 1978 m. dirbo Šiaulių televizorių gamyklos konstravimo biure, Biržų kelių valdyboje. 19831985 m. Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių literatūros katedros asistentas, dėl antisovietinių pasisakymų buvo priverstas palikti katedrą, dirbo Kretingoje. Nuo 1990 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1996 m. Šiaulių universitetas) dėstytojas, 19981999 m. Lietuvių literatūros katedros vyr. asistentas, nuo 1999 m. docentas, nuo 2004 m. Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentas. 19981999 m. dar ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros vyr. asistentas, 19992003 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros docentas.

Mokslinė veikla

Sverbiausios mokslinių tyrimų sritys – romano istorija ir teorija, europietiškasis herojinis epas, semantinė teksto sklaida, vokiečių Bildungsromano teorija, vokiečių romantizmo estetika, romano, herojinio epo ir stebuklinės pasakos estetinis subjektas, literatūros tyrimo metodologijos, lietuvių romano raida, lietuvių romantizmo problema.[2]

Daugiau kaip 60 mokslinių ir mokslo populiarinimo bei Lietuvių literatūros enciklopedijos straipsnių autorius.

Bibliografija

  • Romano teorijos pradmenys, Šiauliai, 1998 m.
  • Romano struktūrų formavimasis Lietuvoje: Nuo Algimanto iki Altorių šešėly, Kaunas, 1999 m.
  • Vokiečių Bildungsromanas: teorinis aspektas, mokslinė monografija, Šiaulių universitetas. Šiauliai, Šiaulių universiteto leidykla, 2003 m. ISBN 9986-38-390-0

Svarbiausi straipsniai: [3]

  • Tarp teorinės ir istorinės romantizmo sampratos. Lituanistica. 2003, Nr. 2. p. 82–92.
  • Anima raiška gamtos ir bažnytinėje romano Altorių šešėly erdvėje. Literatūra, E-2003 m.
  • Herojaus kodeksas, arba būties įprasminimas herojiniame epe. Šiaurės Atėnai, 2004 10 16. p. 8–9.
  • Iš ko išaugo „Anykščių šilelis“: Tarmių teorija. Literatūra ir menas, 2004-12-18.
  • Išorinio gyvenimo kronikos. Šiaurės Atėnai, 2006-05-13 nr. 796 [4]
  • Senasis ginčas dėl senųjų ir naujųjų. Šiaurės Atėnai, 2006 08 12. p. 3, 11.
  • Miško idealumo empirika „Anykščių šilelyje“. Filologija, 2006 Nr. 11. P. 41–47.
  • Lietuvių romano modernėjimo keliai (Antano Vaičiulaičio „Valentina“ ir Stasio Ivošiškio „Spūdai“). Būties harmonijos ilgesys. V. 2006. p. 39–50.
  • Emigracijos problema Šatrijos Raganos apsakyme „Vincas Stonis“. Gimtasis žodis, 2007 Nr. 1. p. 4–11.
  • Žmogaus lemtis ir paskirtis Jono Biliūno apsakymuose. Gimtasis žodis, 2007 Nr. 8. p. 11–21.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4736-0=4736 wiki spaudos ženklai).