Gintaras Patackas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gintaras Patackas
Gintaras Patackas (g. 1951 m. liepos 18 d. Kaune).jpg

Gimė 1951 m. liepos 18 d.
Kaune

Veikla
poetas, vertėjas, prozininkas, dramaturgas, XX a. 9-ojo dešimtmečio literatūrinis maištininkas

Kauno senjorų Himno premjera Sporto halėje *2015.10.30*

Gintaras Patackas - Kęstutis Lušas Ruduo atbilda 2012

2015 - Poezijos pavasaris Kaunas

Turinys

Gintaras Patackas (g. 1951 m. liepos 18 d. Kaune) – poetas, vertėjas, prozininkas, dramaturgas, XX a. 9-ojo dešimtmečio literatūrinis maištininkas.

Kilmė ir šeima

Su tėvais ir broliais 1954 metais (Mama Marija, Gintaras, brolis Saulius, tėvas Antanas, viršuje brolis Algirdas)

Tėvai – Antanas Patackas (1911 m. gruodžio 5 d. Mikniškiai, Rudaminos vlsč., Seinų apskr. – 1999 m. kovo 4 d. Kaunas), teisininkas, advokatas, mokytojas, dėstytojas, fizinių mokslų daktaras, docentas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. ♦ Marija Patackienė (Sabaliauskaitė, 1913 m. kovo 23 d. Mišniūnai, Šešuolių valsč., Ukmergės apskr. – 2006 m. kovo 18 d. Kaunas), lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Broliai – Algirdas Vaclovas Patackas (1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose – 2015 m. balandžio 3 d. Kaune), inžinierius technologas, rezistentas, poetas, pedagogas, kovo 11 d. akto signataras, Seimo narys. ♦ Saulius Antanas Patackas (g. 1945 m. balandžio 15 d. Širvintos), medikas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Žmona – Tautvyda Marcinkevičiūtė (g. 1955 m.liepos 31 d. Kaune), poetė, vertėja.[1]

Vaikai – Gajus Patackas (g. 1987 m. vasario 18 d. Kaune), teisės bakalauras (2015). ♦ Gudrūna Patackaitė (g. 1994 m. vasario 14 d. Kaune), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė, veterinarijos specialybė.

Vaikai iš pirmos santuokos (1970) su Angele Vilkevičiūte (g. 1953 m. lapkričio 20 d. Kaune) – Gintaras Patackas (g. 1971 m. spalio 08 d. Kaune) dantų technologas (1994); ♦ Lina Patackaitė (1975 m. balandžio 2 d. – 2001 m. gruodžio 7 d. Kaune, žuvo autokatastrofoje); ♦ Aidas Patackas (1974 m. balandžio 10 d. Kaune – 2003 m. rugpjūčio 28 d. Kaune, tragiškai žuvęs).

Gintaras gimė sunkiu Lietuvai stalininiu okupacijos metu. Tėvai tuo metu nuomavo butą pas bendradarbį mokytoją Povilą Stašį, Lygiojoje gatvėje Kaune, kur ir gimė Gintaras. 1959 m. šeima persikėlė į nuosavą namelį, kuriame buvo įrengtas vienas kambarėlis tinkamas gyvenimui. Tačiau laikotarpį, pragyventą pas Stašius, tėvai visą gyvenimą prisiminė tik labai šviesiomis spalvomis.

Gintaras Patackas pradinukas (3 eilė nuo apačios, 3-ias iš dešinės. Centre mokytoja N. Gylienė)

Išsilavinimas

1957 m. Gintaras pradėjo lankyti Kauno 14 vidurinės mokyklos 1 klasę, vadovaujamą mokytojos N.Gylienės. Mokykla buvo įsikūrusi Kauno priemiestyje Julijanavoje. Tai buvo dar prieškariu apgyvendintas rajonas, kuriame jau veikė stambus maisto fabrikas Maistas. Netoliese Kauno Botanikos sodas ir buvęs kompozitoriaus Stasio Šimkaus ūkis, kuriame laikinai gyveno kompozitorius Antanas Budriūnas. Didžiausia šio rajono įžymybė – Aleksoto oro uostas (S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas).

14 vidurinė mokykla buvo pastatyta 1935 m., pagrindinis pastatas medinis, išvaizdus, be to klasės veikė dar penkiuose pastatuose. Gintaras mokykloje pasižymėjo kaip geras sportininkas.[2] Brolio Algirdo paveiktas susidomėjo kultūrizmu (tai buvo naujovė tuometinėje SSSR) ir pasiekė neblogų rezultatų, dalyvavo net keliose Kauno miesto varžytuvėse. Mokykloje atsiskleidė pomėgis poezijai bei literatūrai. Slidinėjimas nuo Botanikos sodo kalnų buvo viso rajono vaikinų didžiausia pramoga.

Sodo teritorijoje stunksojo caro laikų fortas, bei sovietų kareivių pastatyta grandiozinė cementinė šaudykla, kurioje dar vyko šaudymo pratybos. Netoliese puikavosi grafo J. Godlevskio rūmai (tuo metu Fredos Žemės Ūkio technikumas, pramintas agurkynu), buvusi Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (paversta kino filmų sandėliu) su senovinėmis kapinėmis ir didžiulės sovietų kareivinės. Aplinka buvo romantiška ir kartu baugi, tai buvo tarsi užkoduotas impulsas Gintaro ateities kūrybai.

1968 m. 14-tos vidurinės m-los abiturientų laida (Gintaras Patackas 3-ios eilės viduryje. Centre auklėtojas Š. Baronas)

Gyvenimo verpetuose

Mokyklą Gintaras baigė 1968 metais. Tais pačiais metais įstojo į KPI (Kauno politechnikos institutą), Statybos fakultetą, deja ne iš pašaukimo.

1973 m. baigė ir gavo inžinieriaus statybininko diplomą, specialybė - pramoninė civilinė statyba.

19731977 m. dirbo Žemės ūkio statybos projektavimo institute inžinieriu konstruktoriumi. Rengė projektus įvairios paskirties statyboms. Visą tą laiką svajojo apie rašytojo karjerą ir nenuleido rankų.

Kūrybinė veikla

Gintaro Patacko debiutas spaudoje Nemunas 1972 Nr.4.
Pirmoji Gintaro Patacko knyga Atleisk už audra Vaga, 1976.

1972 m. debiutavo literatūriniame žurnale „Nemunas“ (tai buvo labai pažangus tais laikais žurnalas). Jaunas poetas buvo pastebėtas literatūrinės visuomenės ir jo eilėraščiai sparčiai plito periodinėje spaudoje (Komjaunimo tiesa, Kauno tiesa, Literatūra ir menas ir kt.). Gero draugo, keliautojo Pauliaus Normanto pastangomis Gintaro kūryba susidomėta Vengrijoje. Eilėraščius į vengrų kalbą vertė Halasi Zoltan, buvo atspausdinti populiariame žurnale „Ūj Tukor“ ir kitur.

1975 m. išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Atleisk už audrą“. Nuo 1987 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Tarptautinio P. E. N. centro Lietuvoje narys.

Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę dalyvavo Sąjūdžio veikloje, bendradarbiavo su muzikinės grupės „Antis“ vadovu Algirdu Kaušpėdu, kūrė dainoms žodžius.[3]

Dalyvavo almanacho „Keturi vėjai“ leidime, o taip pat televizijos „LitPoliinter“ kūrybinėje veikloje.

Šiandien Gintaro Patacko eilėraščiai virsta naujomis populiariomis dainomis, himnais įvairiomis progomis, į lietuvių kalbą išversti originalūs libretai įsikūnijo teatrų scenose, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus spektakliuose (Mėnulio kupe ir kt.). „Žalgirio arenos“ Kaune atidarymo koncerto vienas iš rengėjų. Jo paties poezija versta į rusų, latvių, ukrainiečių, norvegų, serbų-chorvatų, gruzinų, vengrų kalbas, skelbta užsienio antologijose ir žurnaluose. Verčia poeziją (I. Bunino, D. Samoilovo, A. Germanovo, N. Gumiliovo). Vadinamas Laisvės alėjos simboliu.

Atsiliepimai apie G. Patacko kūrybą

Cquote2.png

Ankstyvieji G. Patacko eilėraščių rinkiniai priskirtini miesto poezijai. Juose jungiami ekspresyvūs, ironiški, dažnai siurrealistiški vaizdai, pasakojamos neįtikėtinos istorijos, kurios turi šokiruoti skaitytoją, išreikšti šiuolaikinio pasaulio trapumą, jo priešiškumą žmogui. Poeto paveikslas demitologizuotas, subuitintas, priartintas prie prancūzų „prakeiktųjų“ poetų tradicijos. Vėlesnių rinkinių kūriniai groteskiški, ironiški. Labai svarbūs darosi porno ir kičo elementai, kurie kartais stumia eilėraščius į literatūros paraštę. „Devintame dešimtmetyje G. Patackas buvo maištingiausia jaunosios (tada) lietuvių poezijos jėga. Sąstingio sprogdintojas. Jo eilėraščių žodžiai – dinamitas, mūza su kardu, šėlstantis kraujas. G. Patacką jaudina dehumanizacija, socialinio būvio nejaukumai, materialėjimas, miesčioniškos banalybės, nužmogėjimą jis daužo ironijos kastetais. Nors ir pasikeikia, ir poetiškai papaleistuvauja (šiuokart kalbu apie kūrybą), vis dėlto „sielos gilumoje“ jis yra rašytojas, išpažįstantis pamatines krikščioniškąsias vertybes, laisvės ir teisybės siekius“


Valentinas Sventickas'

Cquote1.png


Dedikacija Gintarui Patackui /autorius paieškomas/

Pasaulis Belos sugeria dažus,
Poetas nuogas brenda per daržus Alyvų kalno.
Jam atgimti metas. Ir slepiasi įstatymo raidė...
[„Žvaigždė - grožio taikinys“] Kaune virš Šančių rytmetis gražus.

Poetas nuogas skuodžia per daržus. Kalne Alyvų - laukiamas katarsis.
Tegu tamsuoliai už nuogybę barsis. Be reikalo ir artimieji kremtas,
Jau Romoj manė, jog poetas šventas... Tad negalvokite, mielieji, nieko pikto -
Poetui kelnės tik tarp kitko...

Visuomeninė veikla

Tarptautinio P.E.N. centro Lietuvoje narys.

Nuotrauka su prezidentu Valdu Adamkumi 2011 metais.

Įvertinimai

  • 1998 m. Kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ prizas paminint Spaudos atgavimo dieną.
  • 1998 m. „Poezijos pavasario“ laureatas už poezijos rinktinę „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“ (Vilnius: Vaga, 1997).
  • 2010 m. Įsimintiniausias 2009 metų Kauno menininkas.
  • 2011 m. Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas.
  • 2012 m. Festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema 2012“ įteikti apdovanojimas - Elenos Mezginaitės premija „už kūrybos aistrą, įelektrinusią eilėraščių posmus, visuomet žaižaruojančius Lietuvos poezijoje“.
  • 2013 m. 1 LITO premija („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“). Už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012) „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012).[4]

Bibliografija

Arbata keturiese (2016 m. Kaunas).
Atleisk už audrą: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1975.
Išvarymas iš rojaus: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981.
Duobės danguje: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
Pergamento kriauklė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985.
Amuletai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Kapitono Homero vaikai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990.
Lampėdžių karjero paslaptis; Gulago univermagas: novelės: pjesė: poezija. – Vilnius: Vaga, 1991.
Изгнание из рая: стихи. – Москва: Советский писатель, 1991.
Meilės ir vyno dainos: eilėraščiai. – Kaunas: Vaidoto Oškinio leidykla, 1993.
Kurtizanija: eilėraščiai. – Kaunas: Vaidoto Oškinio leidykla, 1995.
Naktis su keturiais lavonais: trileriai ir kurtuazinės novelės. – Kaunas: Europa, 1995.
Jazmino žiedas vakarą prakalbina: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1997.
Pusiau sugriuvęs statinys: eilėraščiai (G. Patackas). Pašto ženklas Sverige: eilėraščiai (T. Marcinkevičiūtė). – Kaunas: Aušra, 1997.
Jauni patrakėliai petrarkos: eilėraščiai. – Kaunas: Žurnalo „Nemunas“ leidybinė grupė, 1998.
Dviveidis Janas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Didysis širdžių mūšis: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.
Lapė, rožė ir bambukas: eilėraščiai. – Kaunas: Savaitraštis „Nemunas“, 2007.
Dangaus žvėrys: eilėraščiai vaikams (iliustravo V. Žvirblis). – Kaunas: Kalendorius, 2008.
Išskyrus pasimatymą prie pašto: eilėraščiai. – Kaunas: Savaitraštis „Nemunas“, 2009.
Manęs nebus kai kada: eilėraščiai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2011.
Širdies aikštėj jų kenotafas: tapyba & poezija (su dailininku A. Palevičiumi). – Kaunas: Indigo print, 2011.
Kur pakastas šuva: Kauno epas: tapyba ir poezija (su dailininku A. Palevičiumi). – Kaunas: Indigo print, 2012.
Pasaulis kurio nėra: tapyba ir poezija (su dailininku A. Palevičiumi). – Kaunas: Indigo print, 2012.
Rinktiniai eilėraščiai: Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. – Kaunas: Naujasis lankas, 2012.
Akistata su savimi: eilėraščiai (dvikalbė. Į rusų k. vertė A. Gerasimova). – Maskva: OGI, 2013.
Mažoji Dieviškoji Co: poema. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013.
Mažoji Dieviškoji Co / Малая Божественная Кo: poema (į rusų k. vertė A. Gerasimova). – Maskva: Объединенное гуманитарное издателство, 2014.
Mažoji Dieviškoji Co-2. Metai: poema. – Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
Užskaita = Взаимозачет: dvikalbė poezija lietuvių ir rusų k. (bendraautoris kartu su A. Gerasimova-Umka; vienas kito vertimai). – Maskva: OGI, 2015.
Mažoji Dieviškoji Co-3. Allegro: tapyba & poezija (su dailininku A. Palevičiumi). – Kaunas: MB Kitos spalvos, 2016.

Vertimai

  • Andrejus Germanovas. Poezija (kartu su J. Liniausku, R. Keturakiu). – Vilnius: Vaga, 1989.
  • Josifas Brodskis. Vaizdas į jūrą: poezijos rinktinė (kartu su T. Venclova, M. Zingeriu). – Vilnius: Vyturys, 1999.[5]
  • Nikolajus Gumiliovas. Paklydęs tramvajus: poezijos rinktinė. – Kaunas: Kalendorius, 2011.
  • John Patrick Mūsų brangioji Pamela Nacionaliniame Kauno dramos teatre (Iš anglų kalbos vertė Gintaras Patackas)[6]
  • Originalus Rudolf Schanzer ir Ernst Welisch operetės „Madam Pompadur“ libretas (išvertė Gintaras Patackas)[7]

Gintaro Patacko kūryba YouTube (Filmavo Saulius Patackas):

https://www.youtube.com/watch?v=pXrAUg622a8
https://www.youtube.com/watch?v=bKlfDeX3fmw
https://www.youtube.com/watch?v=2hwjfeBLiUQ
https://www.youtube.com/watch?v=vAuByIcuN68
https://www.youtube.com/watch?v=CrMvoJcdqa4
https://www.youtube.com/watch?v=WK4R-HW1UEY
https://www.youtube.com/watch?v=dNuB_Dd6fvA

Dainos Gintaro Patacko žodžiais (Discography):

http://www.discogs.com/artist/1822948-Gintaras-Patackas
http://www.discogs.com/artist/1822948-Gintaras-Patackas?page=2
https://www.youtube.com/watch?v=8ksxjuY1Coc

Nuorodos, šaltiniai

Parengė: Saulius Antanas Patackas, 2016 m..
http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/303-patackas-gintaras
http://www.rasytojai.lt/lt/rasytojai/lrs-nariai/64-rasytojai/esami-nariai/p/328-patackas-gintaras
http://www.rasytojai.lt/lt/rasytojai/lrs-nariai/64-rasytojai/esami-nariai/p/328-patackas-gintaras
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gintaras_Patackas
http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/303-patackas-gintaras
http://kamane.lt/Kurejai/Personalijos/Tautvyda-Marcinkeviciute-poete

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: