Gintautas Alekna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gintautas Alekna, 2006 m.

Gintautas Alekna (g. 1956 m. balandžio 28 d. Degimų kaime, Raseinių r.) – teleoperatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremtinių vietas organizatorius ir vadovas, bendrijos „Lemtis" narys.

Išsilavinimas

Kai Gintautui buvo tik 9 mėnesiai mirė jo tėvas. Tolesniu jo gyvenimu rūpinosi tik mama.

1963 m. jis pradėjo lankyti Jurbarko r. Volungiškių aštuonmetę mokyklą ir ją baigė 1971 m.

1971-1974 m. studijavo radiotechnikos specialybę „Radijo ryšys ir transliavimas“ Vilniaus politechnikume (VP). Tuo metu jis gyveno pas tetą – 1941 m. tremtinę, o ir jos vyras austras - buvęs sovietiniuose lageriuose. Gintauto mama irgi buvo temtinė. Nors mokslai politechnikume sekėsi gerai, tačiau jausdamas, kad šeimos ir giminių praeitis jam bus kliūtis karjeroje, nematė tikslo toliau studijuoti universitete. Politechnikume Gintautas Alekna baigė vidurinės mokyklos kursą ir įgijo radiotechniko specialybę.

Darbinė veikla

1974 m. Gintautas Alekna pagal paskyrimą pradėjo dirbti Lietuvos respublikiniame radiotelecentre.

1975 m. jis buvo pašauktas į privalomą tuoment karinę tarnybą sovietinėje armijoje.

1977 m. grižęs iš kariuomenės jis vėl tęsė darbą radiotelecentre (AB „LRTC“).

2006 m. po 32 metų darbo „LRTC“ jam teko palikti darbovietę, nes tuometinis generalinis direktorius Algirdas Vydmontas neišleido Gintauto į eilinę projekto „Misija Sibiras“ ekspediciją. Gintautas parašė prašymą ir buvo atleistas iš darbo be jokios kompensacijos.

1988 m. lapkričio mėn. Gintautas įkūrė Mažeikiuose pirmają Lietuvoje (o gal ir visoje tuometinėje Tarybų Sajungoje) nevalstybinę televiziją regioninę televiziją ir laisvu nuo pagrindinio darbo laiku dirbo jos direktoriumi, operatoriumi, montuotoju iki 1998 m. lapkričio mėn.

Visuomeninė veikla

1989 m. Gintautas Alekna įsitraukė į lietuvių tremties ir kalinimo vietų Rusijoje paieškas, jų priežiūrą ir įamžinimą. Tais metais jam filmuojant pirmosios moksleivių ekspedicijos į Sibirą pasiruošimą, tuometiniai tos ekspecicijos vadovai pasiūlė ir Gintautui kartu vykti 1989 m. vasarą į Irkutsko sritį ir nufilmuoti šį projektą. Kadangi Gintautas buvo turistas, tai neabejodamas sutiko.

Pirmąją moksleivių ekspediciją organizavo Lietuvos KJS CK MDS štabas, šio štabo komisaras Arvydas Kalėda. Buvo 4 grupės, 61 moksleivis iš visų respublikos rajonų ir taip vadinama „spaudos“ grupė (vadovas Antanas Sadeckas). Iš viso apie 80 žmonių. Pradinis organizacijos tikslas buvo tremties vietų paieška ir kapų inventorizacija.

Ten jis susipažino su grupių vadovais, kurie kitais metais patys organizavo ekspediciją į tremties vietas. Sekančius trejus metus Gintautas keliavo į Rusiją su kitų organizacijų organizuotomis ekspedicijomis.

1993 m. buvo nutarta įkurti savą organizaciją Bendriją Lemtis. Nuo 2002 m. „Lemtis“ kasmet organizavo po dvi ir daugiau ekspedicijų.

2006 m. atsirado projektas Misija Sibiras. 10 m. šiam projektui vadovavo Gintautas Alekna, kuris sukaupė didžiulę patirtį ir žinias apie lietuvių kapus Sibire. Šio projekto metu buvo imtasi tvarkyti lietuvių kapus: juos aptverti, suremontuoti ir atstatyti kryžius bei paminklus.

2013, 2015 ir 2016 m. Gintautas vyko į ekspediciją ir su Židikų gimnazijos (Mažeikių r.) moksleiviais ir su Lemties kspecicijomis. 2016 m. jis dalyvavo 4 ekspedicijose – visos organizuotos „Lemtis“ (viena iš jų – bendra, su Židikų gimnazija).

Per 27 metus Gintautas Alekna dalyvavo 50 ekspedicijų, aplankė beveik visas Rusijos sritis, kuriose buvo tremtinių iš Lietuvos - apie 90 % visų išlikusių tremties vietų. Jis vadovavo 44-ioms ekspedicijoms, 30 jų - organizavo.

Jis Sibire ir kitose Rusijos vietose iš viso išbuvo virš 900 dienų. Lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliavo virš 400 000 km, aplankė virš 1000 tremties vietovių, apie 400 kapų ir kapaviečių.

Grįžęs iš ekspedicijų, jas apibendrindamas jis kūrė Lietuvoje dokumentinius filmus, ruošė televizijos laidas ir reportažus, rašė straipsnius ir davė interviu spaudai. Buvo suorganizuota daugybė fotoparodų, kurios buvo eksponuojamos įvairiose Lietuvos vietose: kultūros namuose ir rūmuose, bažnyčiose, mokyklose ir gimnazijose, bibliotekose ir kitose viešose vietose.

Įvertinimai

  • 1997 m. - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino III laipsnio medalis.
  • 2001 m. - Petro Abukevičiaus vardo premija už pažintinį filmą „Kamanos“
  • 2006 m. - Lietuvos televizijos akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ laureatas
  • 2007 m. - Mažeikių krašto kultūros premija
  • 2007 m. - Metų Mažeikiškio titulas
  • 2009 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
  • 2013 m. - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis
  • 2013 m. - medalis „Vilties žvaigždė“
  • 2016 m. - Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Nuorodos, šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 82% (+4614-73=4541 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 20% (+1102-0=1102 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+1-0=1 wiki spaudos ženklai).