Giotto di Bondone

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Džoto di Bondonės skulptūra

Džotas di Bondonė (Giotto di Bondone, 12671337 m. sausio 8 d.) – italų architektas, tapytojas ir skulptorius.

Kai kurie menotyrininkai Džoto kūrybą priskiria vėlyvajai gotikai, nes jo darbų stiprus religinis turinys dar artimas viduramžiams. Tačiau jis neabejotinai buvo naujos eros pradininkas, novatorius, kuris savo tapyboje panaudojo visai naujas, gotikai nežinomas išraiškos priemones. Gotikos tapytojai daugiausia plėtojo monumentalųjį žanrą – vitražą, be to, miniatiūrą. Jie nesistengė perteikti erdvės, jų tapyba buvo plokščia.

Džoto mokytojo, puikaus dailininko Čimabujės (Cimabue) nuostabių spalvų freskos labiau priminė Bizantijos meną. Tuo tarpu Džoto tapyboje ryškėjo naujas vaizdavimo. Jis pradėjo naudoti šviesotamsą: šešėliu atitolindamas, o šviesa priartindamas daiktus ir išgaudamas gilumą. Šviesos ir šešėlių žaismas jam padėjo išgauti ir daikto ar figūros apimtį, paveikslas tapo nebeplokščias. Džotas atrado perspektyvos dėsnius: daiktus, esančius pirmame plane, vaizdavo didesnius, o toliau esančius – mažesnius, t. y. naudojo dvimatę perspektyvą. Tačiau tai ne vieninteliai Džoto nuopelnai – perspektyva ir šviesotamsa tebuvo priemonės geriau išreikšti savo idėjas. Anksčiau už Džotą dailininkai vaizdavo figūras sustingusias, statiškas, išrikiuotas viena šalia kitos, bet neturinčias tarpusavio ryšio. Savo paveiksluose genialusis tapytojas susiejo figūras vieną su kita, sujungė jas bendru veiksmu, vykstančią dramą sureikšmindamas jausmine išraiška. Jo tapyba pasižymėjo anksčiau nežinota plačia jausmų skale, kuri varijavo nuo tylios lyrikos iki aistringo dramatizmo. Nors Džoto darbų tematika kaip ir jo pirmtakų buvo religinė, tačiau jo vaizduojami šventieji yra paprasti žmonės. Humanistinis dailininko paveikslų turinys palietė žmogaus psichologijos gelmes ir atskleidė gyvenimo įvairiapusiškumą. Žmogus Džoto kūryboje visuomet yra centrinė figūra, o peizažas visada antraeilis, sustiprinantis vykstančią dramą. Džotas buvo pirmasis iš tapytojų 1334 m. paskirtas Florencijos katedros dirbtuvių vadovu. Pagal jo projektą pastatyta Florencijos Santa Maria del Fiore katedros varpinė – kampanilė.

Žymiausi kūriniai

  • Apie 12901299 sukurtos Asyžiaus šv. Pranciškaus bažnyčios freskos.
  • 13041306 nutapytos Padujos arenos koplyčios freskos „Švč M. Marijos ir Jėzaus gyvenimo scenos“. Žymiausios iš jų – „Joakimo ir piemenų susitikimas“, „Kristaus apraudojimas“, „Judo pabučiavimas“.

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Giotto di Bondone – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5095-15=5080 wiki spaudos ženklai).