Giruliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Giruliai
BunkrMemelNord vGiruliai.JPG
Bunkeris

Giruliai
55°46′08″N 21°05′38″E / 55.769°N 21.094°E / 55.769; 21.094 (Giruliai)Koordinatės:55°46′08″N 21°05′38″E / 55.769°N 21.094°E / 55.769; 21.094 (Giruliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Seniūnija: Melnragės ir Girulių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Giruliaĩ
Kilmininkas: Girulių̃
Naudininkas: Giruliáms
Galininkas: Giruliùs
Įnagininkas: Giruliaĩs
Vietininkas: Giruliuosè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Giruliai – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo centro, prie Baltijos jūros. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Stovi Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas.

Turinys

Geografija

Girulių miške esantis „Pajūrio kempingas“.

Gyvenvietę iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę priklausomybės Vokietijai laikais statyta Antrojo pasaulinio karo pakrančių apsaugos baterija. 2009 m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Giruliai OpenLayers žemėlapyje
Giruliai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].


Istorija

Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę Klaipėdos pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.

1946 m. gyvenvietė kartu su Melnrage buvo prijungta prie Klaipėdos miesto. 1947 m. lapkričio 12 d. tapo miesto tipo gyvenviete Klaipėdos administracinėse ribose. 1970 m. Giruliuose buvo 719 gyventojų. 1975 m. kovo 19 d. neteko atskiro administracinio vieneto statuso – Giruliai buvo prijungti prie Klaipėdos miesto. 19932010 m. Klaipėdos mieste veikė Melnragės ir Girulių seniūnija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19461947 m. Klaipėdos miestas
19471975 m. miesto tipo gyvenvietė
19751993 m.
19932010 m. Melnragės ir Girulių seniūnija Klaipėdos miesto savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Girulių pavadinimas, kaip spėjama, yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Girulis daugiskaitos. Vokiečiai vietovę vadino Försterei (vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.[4]

Dotai

II pasaulinio karo išvakarėse Giruliuose buvo pradėti statyti dotai – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, skirti Baltijos jūros pakrančių apsaugai.

Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu pakrančių apsaugos baterijos kompleksą sudaro 3 dotai (didžiausiojo plotas 500 m²).

Televizijos bokštas

200 m aukščio Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas pastatytas 1961 m. Iš pradžių buvo retransliuojamos radijo stotys, vėliau – ir Lietuvos televizija.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausanti įstaiga Giruliuose dabar pervadinta į Klaipėdos siuntimo tarnybą. Atnaujintos techninės bazės dėka pradėtos retransliuoti skaitmeninio formato televizijos programos. Šalia pagrindinės funkcijos – visų Lietuvoje girdimų radijo ir matomų televizijos programų retransliacijų, – stotis teikia ir bevielio interneto paslaugas.

Susisiekimas

Girulių mišku driekiasi pėsčiųjų ir dviratininkų trasa, kuri Girulius nuo Klaipėdos senamiesčio skiria 7 kilometrus.

Iš Klaipėdos miesto centrinės į Girulius galima atvykti Klaipėdos viešuoju transportu:

Į Girulius galima atvykti ir traukiniu, „Lietuvos Geležinkeliais“:

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Giruliai


Šaltiniai

  1. Giruliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Giruliai maps.vlasenko.net
  3. Giruliai loadmap.net
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 69 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: