Gisaro Alajus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gisaro Alajus
Aukščiausia vieta – Čimtargos kalnas
Aukščiausia vieta – Čimtargos kalnas
Žemynas Azija
Šalys Tadžikija, Uzbekija, Kirgizija
Aukščiausias taškas Čimtarga, 5489 m
Uolienos metamorfinės, nuosėdinės
Kalnodara hercininė
Iškasenos akmens anglys, gyvsidabris, stibis, auksas

Gisaro Alajus – kalnų sistema Vidurinėje Azijoje, tarp Ferganos slėnio šiaurėje ir Pamyro pietuose, Pamyro Alajaus geografinėje srityje. Driekiasi Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano teritorijose. Iš pietų Gisaro Alajus apribotas Karšio stepės, Tadžikijos dubumos ir Alajaus slėnio. Nusidriekęs iš rytų į vakarus 900 km, plotis iki 150 km (vakaruose). Būdingas kalnų aukštis 5000 m, Matčos kalnų mazgo regione – 5621 m.

Gisaro Alajus iškilo hercininės kalnodaros metu, sudarytas iš nuosėdinių ir metamorfinių uolienų, tame tarpe granito, diorito. Yra volframo, molibdeno, arseno, aukso, taip pat gyvsidabrio (Haidarkenas, Čauvajus, Kadamdžajus), stibio (Šing Magianas, Džižikrutas), akmens anglies (Suliukta, Šurabas, Kyzyl Kija) telkinių.

Pačios aukščiausios grandinės ir kalnagūbriai rytinėje Gisaro Alajaus dalyje (Turkestano, Zeravšano, Gisaro, Alajaus) turi aukštikalnių reljefą; paplitę karstiniai reiškiniai (daugiausia urvai ir prarajos). Vakarinėje dalyje būdingas vidutinkalnių reljefas (Malguzaras, Nuratau ir kt.) ir žemi kalnai. Išplitusios liosinės priekalnės (adyrai).

Klimatinės sąlygos įvairios ir priklauso ne tik nuo aukščio virš jūros lygio, bet ir šlaitų padėties. Priekalnėse vidurinė liepos temperatūra yra +24–28 °C, o 1300 m aukštyje – apie +13 °C. Pavėjiniuose šlaituose (atsuktuose į pietus ir vakarus) iškrenta 1000–2000 mm kritulių per metus, o priešvėjiniuose – mažiau 200 mm. Kalnų upės priklauso Zeravšano ir Amudarjos baseinams, telkšo Marguzoro, Iskanderkulio ir kt. ežerai. Aukštikalnėse yra ledynų, Matčos kalnų mazge slūgso ~25 km ilgio Zeravšano ledynas.

Gisaro Alajaus dalis – Fano kalnai

Kalnų šlaituose būdingos pusdykumės ir subtropinės stepės, aukščiau pereinančios į miškų–pievų–stepių sritį, dar aukščiau veši kalnų pievos, plyti akmenynai, sniegynai ir ledynai[1].

Šaltiniai

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 116 psl.{{#subobject:Gisaro Alajus (GEC) |Straipsnis=Gisaro Alajus |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Gisaro Alajus |Žodyno puslapis= 116 psl. |}}


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: