Giumri

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Giumri
(kirč. Giumrì)
Գյումրի
Surb Amenaprkitch pre88.jpeg

Šv. Išganytojo cerkvė iki 1988 m. žemės drebėjimo


Giumri
Koordinatės: 40°47′0″N 43°51′0″E / 40.78333°N 43.85°E / 40.78333; 43.85 (Giumri)
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC+5)
Valstybė: Vėliava Armėnija
Sritis: Širako sritis
Gyventojų: (2008 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: GiumriVikiteka
Kirčiavimas: Giumrì

Giumri – miestas Armėnijos šiaurės vakaruose, netoli sienos su Turkija, nuo Jerevano nutolęs 120 km. Antrasis pagal dydį šalies miestas, Širako srities centras. Svarbus transporto centras, geležinkelio mazgas, automobilių kelias, jungiantis Jerevaną su Batumiu, oro uostas. Išvystyta lengvoji, mašinų, maisto pramonė, išplėtoti keramikos, vario dirbinių amatai. Yra pedagogikos institutas, du teatrai, kraštotyros muziejus, paveikslų galerija, istorinis-architektūrinis draustinis. Kontinentinis klimatas. Giumri veikia didelė Rusijos karo bazė, apginkluota zenitiniais raketiniais kompleksais S-300 ir reaktyviniais naikintuvais MiG-29.

Mieste stovi paminklai žymiam armėnų kilmės prancūzų dainininkui Š. Aznavurui (1924–) ir tarybiniam aktoriui F. Mkrtčianui (1930–1993).

Istorija

Gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje buvo jau V a. pr. m. e. Tuomet vadinta Kumairi. Po 1804-1813 m. vykusio Rusijos ir Persijos karo, atiteko Rusijai, kuri 1837 m. pastatė tvirtovę, o 1840 m. miestą pervadino Aleksandropoliu. 1899 m. per miestą nutiestas geležinkelis, kuris paskatino pramonės ir amatų augimą. Nuo 1924 m. iki 1991 m. vadintas Leninakanu. Miestas smarkiai nukentėjo per katastrofišką Spitako žemės drebėjimą 1988 m. gruodį.[1]

Sportas

Giumri laikomas svarbiu Armėnijos sporto centru. Mieste išugdytas Europos šuolių į tolį čempionas ir rekordininkas R. Emijanas, daugkartinis pasaulio čempionas sunkumų kilnojime J. Vardanianas, graikų romėnų imtynių pasaulio čempionas A. Abrachamianas.

Futbolas

Šaltiniai

  1. Giumri. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 713 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3307-0=3307 wiki spaudos ženklai).