Gorgonės

Gorgonė

Gorgonės graikų mitologijoje - Forkino ir Ketos pagimdytos pabaisos: mirtingoji Medūza ir jos nemirtingosios seserys Steno ir Eurialė. Minima, kad gorgonės gyveno toli vakaruose prie Okeano, greta grajų ir hesperidžių.

Gorgonės vaizduojamos plačiais veidais, išplėstomis akimis, auksiniais sparnais, kūnus dengė slibino žvynai, rankos varinės su aštriais nagais, vietoj plaukų ant jų galvų augo nuodingos gyvatės. Pražiotose burnose styrojo aštrios kaip durklai iltys, raudoni liežuviai karojo iš plačių burnų. Žinomiausia yra Medūza, kurios veidas buvo toks baisus, kad visi pamatę jos veidą – suakmenėdavo.

Pagal mitą Medūza iš pradžių buvusi graži moteris. Poseidonas ją išprievartavo Atėnės šventykloje. Poseidonas buvo Atėnės priešininkas kovoje dėl Atėnų. Sužinojusi šventyklos išniekinimo įvykį, Atėnė bausdama pakeitė Medūzą, kad jos išvaizda atitiktų jos seserų gorgonių. Medūzos plaukai pavirto gyvatėmis ir nuo jos žvilgsnio visi gyvieji pavirsdavo akmeniu. Ji buvo ištremta už Hiperborėjos žemių.

Persėjas sugebėjo nukirsti Medūzai galvą naudodamasis skydu kaip veidrodžiu. Gorgonės galva papuošė skydą, išlaikydama savo sugebėjimą visus į ją pažiūrėjusius paversti akmeniu.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.