Grūda (upė)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Grūda
Grūda ties Kašėtomis
Grūda ties Kašėtomis
Ilgis 39,7 km
Nuolydis 111 cm/km
Baseino plotas 248,4 km²
Vidutinis debitas 1,88 m³/s
Ištakos Grūdos ežeras
Žiotys Merkys
Šalys Lietuva

Grūda – upė pietinėje Lietuvos dalyje, Dzūkijoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke; Merkio kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 11010620.

Prasideda Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Gudų girioje telkšančiame ežere, vadinamame tuo pačiu – Grūdos vardu - išteka iš jo šiaurinio galo, Ašašninkų kaime[1]. Ištakų altitudė 123,5 m. Tai lygumų upė, ramiai kilpuojanti ir neskubriai nešanti savo vandenis per Dainavos lygumą į šiaurę, žemupyje - į šiaurės vakarus. Teka daugiausia Dainavos giria (Stanavietės, Pamusteikių, Žiočių, Eidukiškių, Deliankos, Ažutos, Artakūnės, Trikampio, Marcinkonių, Tilto, Kašėtų, Čianiškės, Žvirgždės, Gudo Kampo miškai). Puvočiuose įteka į Merkį 15,5 km nuo jo žiočių, 9,5 km į šiaurės vakarus nuo Marcinkonių. Įtekėjimo altitudė 79,3 m. Dėl smėlėto grunto ir augančių miškų šio rajono upės pasižymi vandens skaidrumu ir vėsumu. Kadangi jos daugiausia maitinamos požeminių šaltinių, todėl ne kiekviena žiema upės užšąla. O ir dažną sausą vasarą jos išlieka gana vandeningos ir praplaukiamos.

Intakai: Musteika, Beržupis, Dorupis, Versminis (dešinieji); Senoji Grūda (kairysis).

Grūda aukštupyje užtvenkta, sudarytas Grybaulios tvenkinys.

Pasigrožėti Grūda galima keliaujant Zackagirio pažintiniu taku Marcinkonyse. Galima pasigrožėti Grūdos kilpomis, kurios susisukusios lyg siūlai. Toje vietoje, kur Grūda įteka į Merkį, galima pagauti kiršlių (Thymallus thymallus), nes toje vietoje pasmarkėjusi srovė ir didelį vandens temperatūrų skirtumai.

Gyvenvietės prie upės: Ašašninkai, Kabeliai, Grybaulia, Darželiai, Marcinkonys, Kašėtos, Puvočiai.

„Jei ne Merkys, Grūda, Skroblus, Puvočiai nebūtų tokie gražūs ir meilūs. Tos upelės – kaimų papuošalas.“ – rašė garsi lietuvių tautosakos rinkėja Rožė Sabaliauskienė, kuri gyveno Puvočių kaime.

Upėvardis siejamas su slavizmu grudasbrus. груд „neapsemiama pakiluma šlapynėje“ (taip pat plg. lenk. gruda „grindys, grindinys“, ukr. груд „kalvelė tarp pelkių, sausa vieta pelkynėje“).[2] Kita vertus, gali būti susijęs su liet. grū́sti (grū́da) 'kišti, dėti, kimšti, murdyti; veržtis, vykti, lįsti, lipti; triukšmauti, belstis, šėlti, trankytis'</ref>

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.


Nuorodos

Dzūkijos Nacionalinis Parkas


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 67% (+2636-0=2636 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius – 33% (+1316-0=1316 wiki spaudos ženklai).