Gražbylė Venclauskaitė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gražbylė Venclauskaitė
Venclauskaite.JPG

Gimė 1912 m. gegužės 31 d. (107 m.)
Ryga

Tėvas Kazimieras Venclauskis
Motina Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė
Sutuoktinis(-ė) Vladas Pampikas
Vaikai

Jonas Pampikas


Veikla
teisininkė, advokatė

Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Žymūs apdovanojimai

Turinys

Gražbylė Venclauskaitė (g. 1912 m. gegužės 31 d. Rygoje) – teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė.

Biografija

Venclauskių namai, 1930 m.
Skulptorius Gintautas Lukošaitis ir Gražbylė Venclauskaitė prie K. Venclauskio paminklo 2005 m.

Gimė advokato Kazimiero Venclauskio ir Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės šeimoje. Jos krikštatėvis – lietuvių filosofas Vydūnas.

Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Tuloje (Rusija), po to grįžo į Lietuvą. 1930 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 19301934 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. apgynė teisininkės diplomą.

19341941 m. Šiaulių ir Joniškio apylinkės teismų teisėja, 1941 m. Teisingumo komisariato skyriaus viršininkė, 19411944 m. advokatė Žemaičių Naumiestyje. 19441947 m. – advokatė Kaune, o nuo 1947 m. iki pensijos – advokatė Šiauliuose.

Asmenybė

Teisininkės praktikoje vadovavosi įstatymu ir sąžine, todėl buvo viena populiariausių Šiaulių miesto advokatų. Ypač pažymėtini jos ir jos šeimos, motinos ir sesers Danutės darbai, gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Už tai jai ir seseriai suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, įteiktas medalis, paskirta Izraelio valstybės parama. 2000 m. balandžio 28 d. motina Stanislava Venclauskienė, sesuo Danutė Venclauskaitė (po mirties) ir Gražbylė Venclauskaitė apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

1991 m. Šiaulių miestui dovanojo tėvų rūmus Vytauto gatvėje, kuriuose dabar įsikūręs „Aušros“ muziejus. 1992 m. šis pastatas vadinamas Venclauskių namais. [1]

Šiaulių miesto garbės pilietės vardas suteiktas 2000 m. kovo 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.380. [2]

Įvertinimas

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: