Gražina Didžiūnaitytė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gražina Didžiūnaitytė (g. 1940 m. sausio 18 d. Simanėliškiai, Alvito valsčius – m. 2008 m. spalio 24 d. Vilnius) – Lietuvos dailininkė stiklininke.

Biografija

1967 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1965 m. dalyvavo dailės parodose.

Kūryba

Sukūrė dekoratyvinių vazų („Kristoforas“ 1969 m.), vazų komplektų („Laumžirgiai“ 1973 m., „Senolių atminimui“ 1991 m., „Kalnas pavasarį“ 1995 m.), kompozicijų („Kalnų tarpekliuose“ 1983 m., „Skardžiai“ 1986 m.)

Kūriniuose savitai traktuojamos tautodailės tradicijos, jie plastiškų siluetų, monumentalių formų, tamsiai violetinių, žalių, raudonų, mėlynų, rudų tonų kolorito, reljefinio lipdyto, kartais raižyto dekoro. Naudoja daugiasluoksnį stiklą, krištolą, daugiausia kuria formuodama karštą stiklą. 19741975 m. sukūrė dvi meninio stiklo technologijas. Jos kūrinių yra Lietuvos, JAV, Rusijos, Ukrainos muziejuose.[1]

Individualios parodos:

Vitražai:

  • Vilniaus restorane „Erfurtas“, 1971 m.
  • „Skraidančios laumės“, Elektrėnų restoranas „Perkūnkiemis“, 1975 m.

Šaltiniai

  1. Lijana Šatavičūtė. Gražina Didžiūnaitytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 741 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: