Graubiundeno kantonas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graubiundeno kantonas
it. Grigioni
ret. Grischun
Grisons-coat of arms.svg
Kanton Graubünden auf der Schweizer Karte.png
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė: Vėliava Šveicarija
Centras: Kūras
Rajonų skaičius: 11
Gyventojų: 188 762 (14 pagal dydį m.)
Plotas: 71057,105 km²
710,500 ha
2,743.241 mi²
km²
Tankumas (14 pagal dydį): 2727 žm./km²
0.27 žm./ha
69.93 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: www.gr.ch
Commons-logo.svg Vikiteka: Graubiundeno kantonasVikiteka

Graubiundenas (vok. Graubünden, pranc. Grisons, it. Grigioni, ret. Grischun) yra Šveicarijos kantonas pietrytinėje šalies dalyje. Tai yra didžiausias Šveicarijos kantonas pagal plotą, tačiau tik 14 pagal gyventojų skaičių. Kantono sostinė – Kūras.

Geografija

Aukštesniojo Engadino slėnis netolis Sankt Morico
Bernina, aukščiausia Rytų Alpių viršūkalnė

Graubiundeno kantonas – didžiausias Šveicarijoje, jo dydis yra 7105 km². Naudinga žemė sudaro tik trečdalį kantono teritorijos, miškai – apie penktadalį. Kantonas yra labai kalnuotas. Daug vaizdingų vietovių priklauso Šveicarijos Nacionaliniui Parkui. Graubiundene labai daug aukštų viršūkalnių, tokių kaip Tödi (3614 m) arba aukščiausia kantono viršūkalnė Bernina (4049 m). Daug ledynų – tokių kaip Adula, Albula, Silvretta, Bernina, Bregaglia ir Rätikon. Kalnuose slėniai labai gilūs ir ilgi – vieni ilgiausių Europoje. Graubiundenas šiaurėje ribojasi su Lichtenšteinu, šiaurėje ir rytuose – su Austrija, pietuose ir pietryčiuose – su Italija, su Urio ir Glaruso kantonais vakaruose, Sankt Galeno kantonu šiaurės vakaruose ir su Tičino kantonu pietvakariuose. Graubiundene įsikūrę daug pasaulinio garso slidinėjimo kurortų, tokių kaip Davos, Klosters, Sankt Moricas.

Istorija

Dauguma dabartinio Graubiundeno kantono teritorijos priklausė Romos imperijos provincijai Retijai (Raetia). 1367 metais susikūrė Dievų Namų Lyga (vok. Gotteshausbund), kuri buvo sukurta nepasiduoti Kūro vyskupo valdžiai. Vėliau tokiu pat tikslu susikūrė Pilkoji Lyga (vok. Grauer Bund). Pagal šią organizaciją atsirado Graubiundeno pavadinimas. Trečioji lyga atsirado 1436 metais. Jos pavadinimas – Dešimties Jurisdikcijų Lyga vok. Zehngerichtebund). Pirmieji Graubiundeno kaip kantono žingsniai prasidėjo, kai susivienijo Dešimties Jurisdikcijų Lyga, Dievų Namų Lyga, o vėliau ir Pilkoji Lyga. 1498 metais 3 lygos susijungė su senąja Šveicarijos konfederacija. Hagsburgai išprovokavo Svėbų karą, kurį laimėjo šveicarai. Kūro vyskupas galutinai neteko galių 1526 metais. Po konflikto su Milano kunigaikštyste, Trys Lygos dar priartėjo prie Konfederacijos. Galiausiai 1798 metais Trijų Lygų žemės prisijungia prie Šveicarijos konfederacijos kaip Retijos kantonas. Dabartinį Graubiundeno herbą sudaro Trijų Lygų: Pilkosios, Dievų Namų bei Dešimties Jurisdikcijų herbai.

Gyventojai

Graubiundeno kalbos.

██ Retoramaniškai kalbantys gyventojai

██ Vokiškai kalbantys gyventojai

██ Itališkai kalbantys gyventojai

.

Daugumą Graubiundeno gyventojų sudaro vokiečiai, gyvenantys kantono šiaurėje (68 %). Pietiniuose kantono slėniuose gyventojai kalba itališkai (apie 10 % visų kantono gyventojų), o retoromaniškai kalbantys gyventojai gyvena vakarinėje bei rytinėje kantono dalyje. Jų yra apie 16 %. Graubiundenas – vienintelis Šveicarijos kantonas, kuriame įteisintos trys oficialios kalbos.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.