Gravetės kultūra
.jpg)
Gravetės kultūra arba La Gravetės kultūra (pranc. Gravettien) – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta La Gravette urvo (Dordonės departamentas, Prancūzija), kuriame 1880 m. aptikta senovės gyvenvietė, vardu.
Arealas
Gravetės kultūra prieš 28 000 – 20 000 metų buvo paplitusi Europoje. La Gravetės urve rasta daug įvairių titnaginių įrankių. Gravetės kultūra susiklostė po Šatelperono kultūros, Orinjako kultūros pabaigoje, kartais laikoma Perigordo kultūros trečiuoju periodu. Skiriamos dvi Gravetės kultūros grupės: vakarų ir rytų.
Kultūra
Vakarų Gravetės kultūra plito Prancūzijoje, rytų – Vidurio (Moravija) ir Rytų (Rusija) Europoje. Vakarų Gravetės kultūros žmonės gyveno urvuose ir uolų priedangose, rytų – atvirose gyvenvietėse (pastatai – žeminės ir pusiau žeminės), rinko maistą, vertėsi medžiokle – medžioti stumbrai, arkliai, mamutai, šiauriniai elniai.
Kultūrai būdingi ploni ir siauri vadinamieji La Gravetės smailiai, kurių vienas kraštas aštrus, kitas – bukas, ir akmeninės moters statulėlės (Veneros); jų rasta apie 100 (Grimaldis, Savinjanas, Sirejus, Tursakas, Abri Pato, Tru Magritas, Vilendorfas, Brasempui, Lespugas, Dolni Vestonicai, Predmostis, Avdejevas, Kostenkai ir Gagarinas). Gyvenvietėse rasta titnaginių dirbinių (gremžtukų, rėžtukų, antgalių, mikrolitų), kaulinių papuošalų iš pragręžtų žvėrių dantų, antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių iš mamuto ilčių. Ant uolų sienų rasta piešinių – schemiškų moters, mamuto, stumbro, arklio atvaizdų. Skiriamos Gravetės kultūros lokalinės kultūros – Pavlovo kultūra ir Vilendorfo kultūra.[1]
Šaltiniai
- ↑ Gravetės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 110 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||