Gripas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gripas – sezoninis virusinis susirgimas. Jis sukelia komplikacijas, o taip pat pagreitina kitų susirgimų eigą.

Lengva gripo forma prasideda karščiavimu, atsiranda galvos skausmai, gelia kojų sąnarius, strėnas, laužo kaulus. Liga pavojinga, dažnai komplikuojasi plaučių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Viruso, sukeliančio gripą, neįveikia įprasti priešvirusiniai medikamentai, nes jis greitai keičia savo struktūrą.

Susirgus gripu paūmėja lėtinės ligos - bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas. Sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims.

Inkubacinis laikotarpis – 2-3 dienos, vėliau 3-5 dienas reiškiasi simptomai. Pandeminiu gripu suserga milijonai žmonių.

Gripo virusai skirstomi į tris grupes: A (virusai aptiktas 1933 m.), B (1940 m.) ir C (1947 m.). A tipo virusai labiausiai patogeniški. Be to, 1980 m. PSO suteikė A tipo virusams papildomą klasifikaciją, nuo H1 iki H12.

Turinys

Istorija

Pirmasis gripą aprašė prancūzas Etjenas Paskjė 1403 m., kai Europoje buvo gripo epidemija. 1933 m. anglų virusologai nustatė žmogaus gripo virusą.

Pavadinimo kilmė

Gripo vardas atsirado 1743 m. ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio grippert.y. „sugriebti, apimti“ (aliuzija į tai, kad liga tarsi apima visą kūną). Pagal kitą versiją, šios ligos pavadinimas yra kilęs iš vietovardžio, kuriame ja pirmą kartą buvo susirgta.

Gydymas

Pajutus bet kokius pirmuosius gripo požymius reikia stengtis neperšalti, rengtis siltais rubais, vartoti kuo daugiau skysčių, valgyti citriną, gerti priešgripinius vaistus.

Taip pat skaitykite

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Gripas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: