Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Grivina (Rusia)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
200 g grivina

Grivina (rus. гривна, lenk. Grzywna, ček. Hřivna) – Ankstyvųjų Viduramžių vidurio ir rytų Europos piniginis ir masės vienetas, naudotas sidabro ir aukso masei matuoti. Priklausomai nuo vietovės, jo svoris svyravo nuo 190 g iki beveik 300 g, ir buvo lygus 1/2 vietinio svaro.

Grivinų atitikmuo Šiaurės ir Vidurio Europoje buvo markė. Baltiškieji analogai - lietuviški ilgieji.

Raida

Vienetas pavadintas pagal slavišką papuošalo antkaklės pavadinimą rus. гривна. Šis papuošalas dažnai būdavo gaminamas iš brangiųjų metalų – aukso ar sidabro. Vėliau žodis ėmė reikšti tam tikrą kiekį brangiojo metalo.

Rusioje buvo naudojamos dvi grivinos rūšys: sidabro grivina (rus. гривна серебра) ir kunų grivina (rus. гривна кун). Abi šios grivinos senovės Rytų Europoje tapo mokėjimų sąvokomis. Pradžioje sidabro grivinos ir kunų grivinos masės buvo vienodos, bet kunų grivinos buvo gaminamos iš žemos prabos sidabro, todėl buvo keturis kartus pigesnė už sidabrinę. Vėliau grivinų verčių santykis vis labiau keitėsi. XII a. sidabro grivina svėrė apie 204 g ir buvo lygi 5 kunų grivinoms, kur viena kunų grivina svėrė apie 51 g. Sidabro grivina atitiko tam tikrą skaičių vienodų monetų. Sporadiškai naudojama aukso grivina buvo 12,5 karto brangesnė už sidabro griviną.

XIII a. Novgorodo grivinas ėmė vadinti žodžiu rus. рубль 'rublis', kuris ėmė išstumti žodį гривна. XV a. nustota lydinius grivinas ir rublius naudoti kaip mokėjimo priemones, o žodis рубль imtas naudoti Rusios monetų sistemoje. 204 g masės grivina buvo naudojama rusiškų monetų masėms nustatyti. Nuo rus. гривна kilo ir 10 kapeikų monetos pavadinimas grivenikas (rus. гривенник).

Čekijos karalystėje Prahos grivina buvo svarbus vienetas. Atsiradus monetoms ir pradėjus kaldinti Prahos grašius, iš vienos grivinos buvo nukaldinamos 48 monetos. Lenkijos karalystėje Krokuvos grivina naudota kaip piniginis vienetas iki XI a. Nuo X a. grivinos pagrindu pradėti kaldinti denarai. Iš pradžių iš 1 grivinos buvo nukalama 240 denarų, o vėliau denaro kursas krito: XIV a. I pusėje ji atitiko 576 denarus, amžiaus viduryje - 768 denarus, amžiaus pabaigoje - jau 864 denarus.

Grivinos kaip masės vienetai

Nustojus griviną naudoti kaip piniginį vienetą ji buvo toliau naudojama kaip masės vienetas, ir atitiko savotišką monetų prabos vaidmenį. Šis grivinos variantas buvo vadinamas grivenka rus. гривенка arba rus. скаловая гривенка (nuo rus. скалвы 'svarstyklės'), lygus 204,75 g.

Egzistavo tokie grivinos skaidymai į smulkesnius vienetus:

  • Rusioje: Grivenka = 48 zolotnikai (po 4,26 g); 1 zolotnikas = 25 pumpurai (rus. почка; 0,17 g).
  • Krokuvoje: Grivina = 4 viardunkai = 8 uncijos = 16 lotai = 24 skojcai = 96 granai = 240 denarai = 480 obolai

Rusioje buvo dar vienas masės vienetas didžioji grivina (rus. большая гривна, целая весовая гривна), lygi 409,52 g. Šis vienetas buvo naudotas iki XVIII a., kada buvo pervadintas svaru.

  • 1 rusiškasis svaras = 1 didžioji grivina = 2 grivenkos.

Masės įvairovė:

Pavadinimas Masė
Chelmo grivina 191,29 g
Černigovo grivina 204 g
Krokuvos grivina 196,26 – 201,86 g
Kijevo grivina 140—160 g
Karališkoji grivina 221,48 g
Moravijos grivina 280 g
Naugardo grivina 204 g
Prahos grivina 253,14 g

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: