Grodzisko valsčius
Grodzisko valsčius lenk. Gmina Grodzisk | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2 | |
Valstybė: | Lenkija |
Centras: | Grodziskas (Semiatičės apskritis) |
Gyventojų: | 4 690 (2004 m.) |
Plotas: | 203.21 km² |
Tankumas : | 23 žm./km² |
Teritorijos kodas: | 2010042 |
Pašto kodas: | PL 17-315 |
Tel. kodas: | 85 |
Tinklalapis: | ug-grodzisk.pbip.pl/ |
Grodzisko valsčius (lenk. Gmina Grodzisk) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Grodziskas. Ribojasi su Bransko, Cechanoveco, Drohičino, Dziadkovicės, Perlejevo, Rudkos ir Semiatičės valsčiais.
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai.[1][2] V a. į šias vietoves atsikraustė slavų gentis mozūrai. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1914 m. priklausė Rusijos imperijos Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 203,21 km², iš kurių:
- ariama žemė: 65%
- miškai: 29%
- vandens telkiniai: 6%
Valsčius sudaro 13,92% Semiatičės apskrities.
Demografija
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 4690 | 100% | 2289 | 48,8% | 2401 | 51,2% |
Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
23,1 | 11,3 | 11,8 |
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1241,98 zlotai.[7]
Administracinis suskirstymas
Aleksandrovas, Biševas, Boguše Litevka, Čaje, Čarna Cerkievna, Čarna Šrednia, Čarna Vielka, Dobrogoščas, Dolubovo Virembai, Drochlinas, Grodziskas, Jaščoltai, Kamiankai, Koricinai, Kosianka Borutai, Kosianka Lešna, Kosianka Trojanuvka, Kozlovas, Krakuvki Dombkai, Krakuvki Vlodkai, Krakuvki Zdzichai, Krinki Bialokunkai, Krinki Borove, Krinki Jarkai, Krinki Miklasai, Krinki Sobole, Luboviče, Makarkai, Mališčinas, Miežinuvka, Može, Neviarovo Pžibkai, Neviarovo Sochai, Nove Sipniai, Požezini Gientkai, Požezini Mendle, Ribaltai, Semionai, Stadnikai, Stara Kosianka, Stare Boguše, Stare Sipniai, Targoviskas, Žale, Žeri Bistre, Žeri Čubikai ir Žeri Pilakai.
Šaltiniai
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/
- ↑ http://www.regioset.pl/
|