Grodzisko valsčius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Grodzisko valsčius
lenk. Gmina Grodzisk
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Lenkija
Centras: Grodziskas (Semiatičės apskritis)
Gyventojų: 4 690 (2004 m.)
Plotas: 203.21 km²
Tankumas (2004): 23 žm./km²
Teritorijos kodas: 2010042
Pašto kodas: PL 17-315
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: ug-grodzisk.pbip.pl/

Grodzisko valsčius (lenk. Gmina Grodzisk) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Grodziskas. Ribojasi su Bransko, Cechanoveco, Drohičino, Dziadkovicės, Perlejevo, Rudkos ir Semiatičės valsčiais.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai.[1][2] V a. į šias vietoves atsikraustė slavų gentis mozūrai. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1914 m. priklausė Rusijos imperijos Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 19411945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 203,21 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 65%
  • miškai: 29%
  • vandens telkiniai: 6%

Valsčius sudaro 13,92% Semiatičės apskrities.

Demografija

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 4690 100% 2289 48,8% 2401 51,2%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
23,1 11,3 11,8

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1241,98 zlotai.[7]

Administracinis suskirstymas

Aleksandrovas, Biševas, Boguše Litevka, Čaje, Čarna Cerkievna, Čarna Šrednia, Čarna Vielka, Dobrogoščas, Dolubovo Virembai, Drochlinas, Grodziskas, Jaščoltai, Kamiankai, Koricinai, Kosianka Borutai, Kosianka Lešna, Kosianka Trojanuvka, Kozlovas, Krakuvki Dombkai, Krakuvki Vlodkai, Krakuvki Zdzichai, Krinki Bialokunkai, Krinki Borove, Krinki Jarkai, Krinki Miklasai, Krinki Sobole, Luboviče, Makarkai, Mališčinas, Miežinuvka, Može, Neviarovo Pžibkai, Neviarovo Sochai, Nove Sipniai, Požezini Gientkai, Požezini Mendle, Ribaltai, Semionai, Stadnikai, Stara Kosianka, Stare Boguše, Stare Sipniai, Targoviskas, Žale, Žeri Bistre, Žeri Čubikai ir Žeri Pilakai.

Šaltiniai



Semiatičės apskrities valsčiai

Drohičino valsčius | Dziadkovicės valsčius | Grodzisko valsčius | Mielniko valsčius | Mileičicės valsčius | Nužeco Stacjos valsčius | Perlejevo valsčius | Semiatičės valsčius

Semiatičės apskritis


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5768-0=5768 wiki spaudos ženklai).