Gruodžio 16
Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 | |||||
2024 |
Gruodžio 16 yra 350-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 351-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 15 dienų.
Informacija
Šventės
- Bahreinas – Nacionalinė diena;
- Bangladešas – Pergalės diena;
- Kazachija – Nepriklausomybės diena;
- Nepalas – Konstitucijos diena;
- Pietų Afrikos Respublika – Susitaikymo diena.
Vardadieniai
Adas – Albina – Algina – Alina – Audronė – Vygaudas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1941 – TSRS valstybės gynimo komiteto nutarimu suformuota 16-oji lietuviškoji divizija;
- 1991 – Lietuvos Banke surengtas pirmasis valiutos aukcionas;
- 1998 – Berlyne pasirašyta Vokietijos ir Lietuvos readmisijos sutartis;
- 2001 – Kaune atidarytas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas;
- 2003 – Europos krepšinio čempionas ir naudingiausias žemyno pirmenybių žaidėjas Šarūnas Jasikevičius išrinktas geriausiu 2003 m. Lietuvos sportininku.
Gimimo dienos
- 1831 m. – Liubomiras Gadonas, teisininkas, lietuvių ir lenkų visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas (m. 1908 m.).
- 1882 m. – Tadas Ivanauskas, gamtininkas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas (m. 1970 m.).
- 1898 m. – Povilas Kaupas, dailininkas, tapytojas (m. 1978 m.).
- 1904 m. – Juozas Maceika, Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas (m. 1991 m.).
- 1905 m. – Jokūbas Dagys-Jokymas, Lietuvos skulptorius, tapytojas, poetas (m. 1989 m.).
- 1906 m. – Valys Drazdauskas, Lietuvos literatūros kritikas, vertėjas (m. 1981 m.).
- 1915 m. – Pranas Sližys, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 2004 m.).
- 1925 m. – Aldona Gužaitytė, Lietuvos pedagogė, choreografė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja.
- 1930 m. – Albina Katinienė-Veličkaitė, chorvedė, pedagogė, mokslininkė – socialinių mokslų (edukologija) habilituota daktarė.
- 1932 m. – Algis Augustinas Gricius, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1933 m. – Adelė Petrošiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1937 m. – Jonas Grigaliūnas, Lietuvos miškininkas, fotografas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1938 m. – Vytautas Rapolas Gritėnas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1940 m. – Remigijus Jonušas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1945 m. – Adelė Dimšienė, gydytoja, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1949 m. – Rimas Armonas, gydytojas ginekologas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
- 1950 m. – Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos inžinierė, politinė veikėja.
- 1953 m. – Jevgrafijus Samuchovas, pedagogas, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Donatas Visockas, Lietuvos žurnalistas, fotografas.
- 1956 m. – Algirdas Šumskis, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1957 m. – Rasa Kazlauskienė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1959 m. – Alvydas Valeiša, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Vygaudas Ušackas, Lietuvos teisininkas, diplomatas, buvęs politinis veikėjas, LR užsienio reikalų ministras.
- 1967 m. – Kęstutis Bartkėnas, Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, aklųjų ir silpnaregių pasaulio ir Europos bėgimo čempionas, Europos rekordininkas.
- 1972 m. – Marius Stračkaitis, teisininkas, notaras, Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas, Klaipėdos 1-ojo notarų biuro administratorius.
- 1973 m.:
- Gražvydas Mikulėnas, Lietuvos futbolininkas, puolėjas.
- Mindaugas Murza-Gervaldas, Lietuvos politikas, radikalus nacionalistas. Labiausiai išgarsėjo populistiniais ir antisemitiniais pasisakymais.
- 1987 m. – Simona Kulakauskaitė, viena geriausių Lietuvos šaškininkų.
Mirtys
- 1795 m. – Tadas Juozapas Bukota, religinių raštų rengėjas (g. 1740 m.).
- 1904 m.:
- Antanas Vilhelmas Radvila, didikas, Prūsijos ir Vokietijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1833 m.).
- Jurgis Zauerveinas, sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas (g. 1831 m.).
- 1922 m. – Gabrielius Narutovičius, pirmasis Lenkijos prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo Stanislovas Narutavičius (g. 1865 m.).
- 1926 m. – Juozas Damijonaitis, Lietuvos pedagogas, vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius (g. 1871 m.).
- 1942 m. – Augustinas Voldemaras, tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios vyriausybės vadovas (g. 1883 m.).
- 1944 m. – Jonas Vailokaitis, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas, visuomenės ir politikos veikėjas (g. 1886 m.).
- 1964 m. – Steponas Kairys, signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (g. 1879 m.).
- 1973 m. – Petras Baublys, Lietuvos gydytojas pediatras (g. 1914 m.).
- 1983 m. – Antanas Miškinis, lietuvių poetas, modernaus neoromantizmo atstovas (g. 1905 m.).
- 1984 m. – Juozas Lingys, Lietuvos choreografas (g. 1919 m.).
- 1993 m. – Rimtautas Vincentas Gibavičius, Lietuvos grafikas, scenografas (g. 1935 m.).
- 1996 m. – Zigmas Verbickas, choro dirigentas ir muzikos mokytojas (g. 1939 m.).
- 1999 m.:
- Aleksandras Jacikevičius, Lietuvos psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
- Petras Limanauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės technologas (g. 1924 m.).
- Petronėlė Orintaitė-Janutienė, pedagogė, poetė, prozininkė, visuomenės veikėja (g. 1905 m.).
- 2003 m. – Algirdas Venskūnas, lietuvių teatro ir kino aktorius, LTSR nusipelnęs artistas (1976) (g. 1934 m.).
- 2006 m. – Šarūnas Jonas Kudžmauskas, lietuvių fizikas (g. 1943 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1787 – Niu Džersis tapo trečiąja JAV valstija;
- 1865 – ratifikavus 13-ąją Konstitucijos pataisą, JAV panaikinta vergija;
- 1899 – Įkurtas AC Milan;
- 1903 – pagal JAV ir Panamos sutartį, Panamos kanalo zoną už kasmetinį nuomos mokestį pradėjo kontroliuoti JAV;
- 1940 – Adolfas Hitleris įsakė Vokietijos armijos generaliniam štabui rengtis invazijai į Tarybų Sąjungą;
- 1944 – Prasidėjo Ardėnų kontrapuolimas - paskutinis rimtas Vokietijos puolimas Antrojo pasaulinio karo vakarų fronte;
- 2006 – Danijos sostinėje Kopenhagoje įsismarkavę protestuotojai, reikalaujantys, kad nebūtų parduotas jaunimo centro pastatas, sukėlė riaušes.
Gimimo dienos
- 1775 m. – Džeinė Ostin, anglų rašytoja romanistė, pasižymėjusi savo moterų personažių portretais, romano formos įvaldymu, ironija (m. 1817 m.).
- 1790 m. – Leopoldas I, 1831-1865 m. Belgijos karalius (m. 1865 m.).
- 1792 m. – Antonijus Koracis, italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje (m. 1877 m.).
- 1866 m. – Vasilijus Kandinskis, rusų kilmės tapytojas, grafikas ir meno teoretikas. Laikomas vakarietiškojo abstrakčiojo meno pradininku. V. Kandinskio abstrakcijų raiškos galimybių tyrinėjimas pelnė jam vieno iš svarbiausių moderniojo meno inovatorių vardą. Moderniajam menui jis nusipelnė tiek meno teorijos, tiek kūrybos darbais (m. 1944 m.).
- 1876 m. – Rodolphe William Seeldrayers, ketvirtasis Tarptautinės Futbolo Asociacijų Federacijos (FIFA) prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1954 m. iki 1955 m (m. 1955 m.).
- 1915 m. – Georgijus Sviridovas, vienas žymiausių Rusijos XX amžiaus kompozitorių[1] (m. 1998 m.).
- 1917 m. – Seras Arturas Čarlzas Klarkas, britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su Robert A. Heinlein ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui (m. 2008 m.).
- 1932 m. – Rodionas Ščedrinas, rusų kompozitorius, Lietuvos pilietis.
- 1949 m. – Leonas Briedis, latvių poetas, rašytojas, vertėjas.
- 1959 m. – Aleksandras Lebedevas, SSRS KGB tarnautojas, verslininkas ir milijardierius.
- 1971 m. – Paul van Dyk, vokiečių didžėjus bei elektroninės muzikos prodiuseris. Paul van Dykas yra vienas žinomiausių pasaulyje Trance muzikos atlikėjų.
Mirtys
- 1670 m. – Bartolomėjus van der Helstas, olandų tapytojas. Helstas buvo Rembranto bendralaikis. Amsterdame jis tapo žinomu portretistu. Gérard Andriejus Bikeris yra garsiausias Helsto darbas (g. 1613 m.).
- 1687 m. – Viljamas Petis, vienas iš žymiausių merkantilistų, pirmasis profesionalus ekonomistas (g. 1623 m.).
- 1859 m. – Vilhelmas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas (g. 1786 m.).
- 1898 m. – Pavelas Tretjakovas, rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius įkūręs Tretjakovo galeriją[2] (g. 1832 m.).
- 1921 m. – Charles Camille Saint-Saëns, prancūzų kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pianistas, labiausiai išgarsėjęs savo kūriniais „Žvėrių karnavalas“, „Samsonas ir Dalila“, „Danse Macabre“ ir simfonija Nr. 3 (vargonų simfonija) (g. 1835 m.).
- 1963 m. – Karlis Dzileja, latvių pedagogas, literatūros tyrinėtojas, žurnalistas. Slapyvardžiai Slīpernieks, Ģirts Bezdibens, K. Dzelzkalns, K. Ezerkalns, K. Lībietis, K. Lejnieks (g. 1891 m.).
- 1965 m. – Viljamas Somersetas Moemas, anglų novelistas ir dramaturgas[3] (g. 1874 m.).
- 1980 m.:
- Harland David Sanders, amerikiečių verslininkas (g. 1890 m.).
- Hellmuth Walter, vokiečių inžinierius ir išradėjas (g. 1900 m.).
- 2009 m. – Jegoras Gaidaras, rusų ekonomistas, Rusijos politinis ir valstybės veikėjas. Vienas radikalių Rusijos ekonominių reformų ideologų ir vykdytojų (g. 1956 m.).