Gruzdžiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gruzdžiai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Gruzdziai COA.gif   
Gruzdžiai church - panoramio.jpg
Gruzdžių bažnyčia

Gruzdžiai
56°06′00″N 23°15′11″E / 56.100°N 23.253°E / 56.100; 23.253 (Gruzdžiai)Koordinatės:56°06′00″N 23°15′11″E / 56.100°N 23.253°E / 56.100; 23.253 (Gruzdžiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Gruzdžių seniūnija
Gyventojų: 1 467 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Gruzdžiaĩ
Kilmininkas: Gruzdžių̃
Naudininkas: Gruzdžiáms
Galininkas: Gruzdžiùs
Įnagininkas: Gruzdžiaĩs
Vietininkas: Gruzdžiuosè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: GruzdžiaiVikiteka

Gruzdžiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio  154  ŠiauliaiGruzdžiaiNaujoji Akmenė , 19 km į šiaurę nuo Šiaulių. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, F. Vaitkaus). Miestelio planas stačiakampis, centre – gotikinio stiliaus aikštė. Dauguma pastatų plytų stiliaus, fasadai netinkuoti, puošti įvairių atspalvių plytų ornamentais. Rugpjūčio 16 d. miestelyje vyksta šv. Roko atlaidai.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Neogotikinė dvibokštė mūrinė Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1904 m. Bažnyčioje – vertingi paveikslai „Šv. Rokas“, „Šv. Jurgis“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, vargonai. Šventoriaus tvora su vartais.
Legenda pomnik.svg Atgimimo paminklai: lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis.
  • Koplytstulpis Gruzdžių skietininkams atminti M. Katiliškio g.
  • Koplytstulpis – Baltasis kryžius
Havezate 0gr.gif Išlikęs Gruzdžių dvaras – vienas didžiausių architektūros paminklų Šiaulių krašte. Tai XIX a. – XX a. pradžios istoristinė dvaro sodyba: rūmai, arklidės (1904 m.), vandens bokštas su maniežu (1904 m.), karvidė, garinis malūnas, kiti ūkiniai pastatai ir parkas.
Istorijos ir kultūros vertybės:
  • Namas miestelio aikštėje, kuriame gimė rašytojas Albinas Vaitkus (1914–1980), pasivadinęs Mariumi Katiliškiu, respublikinės reikšmės istorijos paminklas.
  • Restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė. Miestelio aikštėje stovi atgimimo paminklai – lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas „Baltasis kryžius“.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Gruzdžių gimnazija – tai 1948 m. įsteigta Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinė mokykla, turinti gilias istorines šaknis. XIX a. pradžioje Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradinė mokykla. 1904 m. – susekta slapta lietuviška mokykla. 1912 m. įkuriama tipinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. ji tampa progimnazija, nuo 1948 m. vidurine, o nuo 2006 m. Gruzdžių gimnazija.
  • Gruzdžių dvare 1923 m. buvo įsteigta Gruzdžių žemės ūkio mokykla, 1925 m. pertvarkyta į privačią aukštesniąją gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, 1928 m. suvalstybinta ir pavadinta Aukštesniąja gyvulininkystės mokykla. 19641968 m. pastatytas naujasis Žemės ūkio mokyklos kompleksas – mokomasis korpusas, bendrabutis, daugiabučiai gyvenamieji namai, stadionas. Mokykla ruošia: žemės ūkio gamybos verslo organizatorius, kaimo verslų darbuotojus bei darbininkus, stalius, apdailininkus, kirpėjus.
Japanese Map symbol (Library).svg Gruzdžių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-81024)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija, veikianti nuo 1992 m.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Gruzdžių kraštotyros muziejus, įkurtas 1973 m. mokykloje (dabar – gimnazija).
  • Arklio muziejus, įkurtas Benedikto Lapeikos sodyboje, Taikos g. 6.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Gruzdžiai įsikūrę kelių ŠiauliaiNaujoji Akmenė, KužiaiSkaistgirys ir KuršėnaiMeškuičiai kelių sankryžoje. Į vakarus nuo Gruzdžių – Ventos vidurupio žemuma, į šiaurę – Žiemgalos žemuma, į rytus – Mūšos-Nemunėlio žemuma, altitudė – 103 m. Į šiaurę nuo miestelio teka Kūra. Į rytus ir pietus nuo miestelio plyti Gruzdžių-Gubernijos miškai.

Greta miestelio yra Gruzdžių viensėdis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Šakyna – 12 km
Piktuižiai – 7 km
Rudiškiai – 14 km
Beržėnai – 9 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žiogai – 9 km
KUŽIAI – 16 km
Bridai – 12 km
ŠIAULIAI – 22 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Gruzdžiai OpenLayers žemėlapyje
Gruzdžiai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Gruzdžiai nuo kelio Šiauliai–Naujoji Akmenė

XVI a. viduryje įsteigtas Gruzdžių dvaras, 1623 m. kovo 16 d. minimas ir prie jo įsikūręs Gruzdžių kaimas. 1636 m. Užmūšės (Zamūšės) vardu įkurtas miestelis, vėliau atgavęs Gruzdžių pavadinimą. 16381640 m. jį sudarė 16 sklypų, buvo 40 karčemų. Literatūroje Gruzdžiai kartais painiojami su bajorų Gruzdžių to paties pavadinimo dvaru (dabar Kiaunoriai), su ten sudeginta bažnyčia. 1649 m. kaimas sudegė, nukentėjo ir per Šiaurės karą 17001721 m. kovų su Švedija metu. Apie 1670 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1676 m. miestelyje buvo 40 namų, veikė 35 karčiamos, 1736 m. – 26 šeimos, 10 karčemų. 1699 m. pastatyta katalikų bažnyčia.

Nuo 1742 m. Gruzdžiai – Šiaulių ekonomijos Užmūšės rakto centras. Nuo 1793 m. Gruzdžių dvarą valdė grafas Platonas Zubovas ir jo palikuonys. 18071810 m. Gruzdžiuose siautė badas, 1830 m. – choleros epidemija, 1891, 1910, 1915, 1929 ir 1931 m. miestelis vėl degė.

XIX a. 1-ojoje pusėje Gruzdžių žydai pasistatydino medinę sinagogą, kuri sudegė po Antrojo pasaulinio karo). 18891895 m. Gruzdžių apylinkėse veikė slapta lietuvių jaunimo „Atgajos“ draugija; platinta draudžiamoji lietuvių spauda, veikė daraktorių mokyklų. Nuo 1890 m. iki Pirmojo pasaulinio karo veikė ligoninė, XX a. pradžioje – lietuvių knygynas. 19051907 m. vyko Gruzdžių dvaro ir lentpjūvės darbininkų streikai.

18901915 m. miestelyje veikė ligoninė, 19051915 m. – knygynas. 1936 m. įsteigta biblioteka. 18971911 m. pastatyta dabartinė dvibokštė 40 m aukščio mūrinė neogotikinio stiliaus Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, kurią 1920 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

1923 m. dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla, dab. Gruzdžių žemės ūkio mokykla. 19341944 m. veikė žirgynas. 1923 m. įsteigta vaikų prieglauda, 19441955 m. vaikų namai, 19551972 m. pagalbinė internatinė mokykla, 19721993 m. specialioji pagalbinė mokykla, nuo 1993 m. Gruzdžių specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Gruzdžiuose gyveno apie 20 žydų šeimų, 1941 m. vokiečių okupacinės administracijos įsakymu apie 40 Gruzdžių žydų sušaudyta. Po Antrojo pasaulinio karo Gruzdžių apylinkėse veikė Žaliosios, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės ir tarybinio ūkio-technikumo centras. 19451952 m. čia veikė ambulatorija, 19521997 m. – ligoninė. 1999 m. patvirtinas Gruzdžių herbas.

1990 m. gegužės 3 d. Gruzdžių apylinkės savivaldybės tarybos posėdyje apylinkės viršaičiu išrinktas Jonas Dundulis, vėliau, 1995-2005 m. Gruzdžių seniūnijos seniūnas. 1994 m. miestelio aktyvistai įkūrė Gruzdžių savivaldybės steigimo iniciatyvinę grupę, kuri rinko parašus, rašė peticijas, kad Šiaulių rajono teritorijoje būtų įsteigtos atskiros Kuršėnų ir Gruzdžių savivaldybės, tačiau realaus palaikymo nei Seime, nei vyriausybėse nesulaukė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Gruzdžių valsčiaus centras  ?
19191950 m. Šiaulių apskritis
19501995 m. Gruzdžių apylinkės centras Šiaulių rajonas
1995 Gruzdžių seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

1636 m. Užmūšės (Zamūšės) vardu įkurtas miestelis, vėliau atgavęs Gruzdžių pavadinimą. 1636 m. Šilėnų vaitas Kristupas Gruzdys įsteigė evangelikų reformatų bažnyčią. Manoma, kad nuo jo pavardės kilęs ir miestelio pavadinimas (asmenvardinis vietovardis).

Gruzdžių žemės ūkio mokykla

Gyventojai

1923 m. gyventojų surašymo metu Gruzdžių miestelyje buvo 256 ūkiai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1673 m. ir 2011 m.
1673 m. 1736 m. 1795 m. 1862 m.*[4] 1886 m.
240 180 180 229 239
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1977 m.[8]
1 160 1 354
1124 (miestelyje)
230 (dvare)
1 611 2 102 3 135
1979 m.sur. 1985 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
2 328 2 386 2 025 1 747 1 467
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
  • Pastaba: gyventojų skaičius – miestelyje, Gorių (Gruzdžių) dvare ir viensėdyje kartu.

Žymūs žmonės

Galerija

Šaltiniai

  1. Gruzdžiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Груздзе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 786 psl. (rus.){{#subobject:Gruzdžiai (Груздзе, ESBE) |Straipsnis=Gruzdžiai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Груздзе |Žodyno tomas=Т. 9А (18) |Žodyno puslapis= 786 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Груздзе. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 699 psl. (rus.)
  5. Gruzdžiai maps.vlasenko.net
  6. Gruzdžiai loadmap.net
  7. Gruzdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 611 psl.
  8. Gruzdžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 235 psl.
  9. Gruzdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 8 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 222–223 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: