Grybo kotas
Kotas – grybo dalis (savotiškas stovas), kuri laiko kepurėlę.
Koto paviršius gali būti pūkuotas, žvynuotas, rievėtas, grūdėtas ar išmargintas tinkleliu. Kotas gali būti cilindro, buožės formos, į apačią smailėjantis arba storas. Kotas būna pilnaviduris, arba iš dalies ar visiškai tuščiaviduris.
Kartais apatinę koto dalį gaubia nevienodo tvirtumo membrana, vadinamoji volva (išnara). Tai yra praplyšusi apatinė apvalkalo (velum generale), kuris gaubia vaisiakūnį ankstyvojoje jo vystymosi stadijoje, dalis. Apvalkalo pėdsakų gali likti ir vidurinėje ar viršutinėje koto dalyje rinkio (žiedo) ar juostelės pavidalu, jie būna daugiau ar mažiau ryškūs ir neretai grybui augant visai išnyksta. Koto suaugimas su kepurėle būna centrinis, ekscentrinis arba retais atvejais ryškiai ekscentrinis (šoninis).
Bazė – apatinė koto dalis. Jos forma yra svarbus skiriamasis požymis apibūdinant vieną ar kitą grybą. Bazė gali būti gumbiškai sustorėjusi, verpstiškai pailgėjusi, juosiama rinkio (žiedo), gaubiama aukštos išnaros arba rutulio formos.
Literatūra
Grybai, Etorė Bielis, Mūsų knyga, 2004, ISBN 9955-573-65-1, psl. 11, 215
| ||||||