Guamas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Territory of Guam
Guåhan
Guamo vėliava Guamo herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Guamas žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, čamoro
Sostinė Aganja
Didžiausias miestas Dadedo
Valstybės vadovai Barack Obama Felix Perez Camacho
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
541 km² (190)
0 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
185 427 (173)
342.75 žm./km² (18)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
2,50 mlrd. $ (166)
15 000 $ (49)
Valiuta JAV doleris
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+10
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
-
-
Valstybinis himnas Guamo himnas
ISO kodas GU
ISO3 kodas GUM
ISO skaitmeninis kodas 316
FIPS kodas GQ
GeoName kodas 4043988
Interneto kodas .gu
Šalies tel. kodas +1-674
Commons-logo.svg Vikiteka: GuamasVikiteka

Guamo teritorija (čamorų kalba Guahan) – sala Ramiojo vandenyno vakaruose ir turinti savivaldą; neinkorporuota JAV teritorija. Vietiniai gyventojai, čamorai, yra palikuonys tų, kurie gyveno saloje prieš 3500 metų. Sostinė – Aganija (čamorų k. Hagåtña, isp. ir angl. taip pat vadinama Agaña). Pagrindinės salos ekonomikos sritys – turizmas (apie 90 proc. turistų atvyksta iš Japonijos) ir JAV karinių pajėgų bazių, kurios užima 1/3 salos teritorijos, aprūpinimas.

Turinys

Guamo istorija

Pagrindiniai straipsniai – Mikronezijos istorija ir Guamo istorija.

Guamo kolonializmo istorija yra pati ilgiausia tarp Ramiojo vandenyno salų, pradedant Ferdinando Magelano apsilankymu saloje 1521 metais, jo kelionės aplink pasaulį metu. Guamas tapo svarbia poilsio stotele Ispanijos prekybos kelyje, tarp Filipinų ir Meksikos.

Guamą kaip karo grobį, JAV pradėjo kontroliuoti 1898 metais po Guamo mūšio, Ispanijos-JAV kare. Sala tapo patogia stotele pakeliui į Filipinus ir iš jų.

1941 metais Antrojo pasaulinio karo metu salą užgrobė Japonijos karinės pajegos. JAV 1944 metais išvadavo salą nuo japonų karinės okupacijos.

1960 m. pradžioje JAV suteikė Guamo gyventojams JAV pilietybę ir palaipsniui salai buvo suteiktas pusiau autonomijos statusas.

Geografija

Pagrindiniai straipsniai – Marianų salos ir Guamo geografija.

Pietinė Guamo salos dalis yra vulkaninės kilmės, šiaurinė – koralinės. Aukščiausias taškas – 406 metrai virš jūros lygio; Guame vyrauja tropinis jūrinis klimatas. Pietinė ir rytinė salos dalys apaugusios drėgnais tropiniais miškais, šiaurėje plyti savanos.

Politinė sistema

Nors Guame egzistuoja išsivadavimo judėjimas ir visiškos nepriklausomybės nuo JAV siekimas, didesnė dalis salos piliečių pasisako už esamą šalies statusą, bet su didesnėmis autonomijos teisėmis nuo JAV administracijos.

Transportas ir ryšiai

Guame yra Antonio B. Won Pat tarptautinis oro uostas.

Saloje sumažėjus apsilankymų draudimams, išaugus Japonijos ekonomikai, Guamas tapo viena iš mėgstamiausių japonų turistų vieta. Tai sąlygojo trumpesnis kelias negu iki Havajų ir nemažai gerų viešbučių ir golfo aikštynų, pastatytų turistams.


 Crystal Clear app lphoto.png  Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba
Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais.
Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Guamo žemėlapis

Demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1980 m. ir 2012 m.
1980 m. 1990 m. 2000 m. 2003 m. 2004 m. 2006 m. 2012 m.
105 816 133 152 154 805 163 593 166 090 171 019 185 427

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: