Gumbinė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gumbinė
Gusevas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Coat of Arms of Gusev (Kaliningrad oblast).png      Vaizdas:Flag of Gusev (Kaliningrad oblast).png   
Gumbinnen.jpg
Gumbinės apskrities pastatas 1900 m.

Gumbinė
Gusevas
Koordinatės:54°35′00″N 22°12′00″E / 54.583333°N 22.2°E / 54.583333; 22.2 (Gumbinė)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Gusevo rajonas
Miesto gyvenvietė: Gusevo miesto gyvenvietė
Įkūrimo data: 1722 m.
Gyventojų: 28 077 (2011 m.)
Plotas: 65 km²
Tankumas (2011): 432 žm./km²
Istoriniai pavadinimai

rus. Гусев
vok. Gumbinnen

Pašto kodas: 238103
Tel. kodas: (+7) 40141

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: Gumbinė
Gusevas
Vikiteka
Gumbinės apygardos rūmai

Gumbinė arba Gusevas (vok. Gumbinnen, nuo 1946 m. rus. Гусев) – miestas Kaliningrado srities pietrytinėje dalyje, apie 25 km į rytus nuo Įsruties prie Romintos ir vieno iš Priegliaus ištakų, Pisos upės santakos. Gusevo rajono centras. 28 077 gyventojai (2010 m.).

Istorija

Apylinkės apgyvendintos VI a. Netoli dabartinio miesto Narpės upelio dešiniajame krante X a.XII a. buvo įsikūrusi senovės prūsų nadruvių gyvenvietė Gabė. Apie 1283 m. apylinkes galutinai nukariavo kryžiuočiai. 1550 m. ar 1580 m. pastatyta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia, kita, vadinamoji Senamiesčio bažnyčia, pastatyta 1720 m. Pamaldos jose vyko lietuvių ir vokiečių kalbomis. Abi nugriautos po Antrojo pasaulinio karo.[1]

1812 m. Gumbinėje buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas, 1813 m. miestą buvo užėmusi rusų kariuomenė.[2] 1914 m. prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui prie miesto įvyko Gumbinės kautynės tarp Rusijos imperijos kariuomenės ir Vokietijos armijos.

Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui rusų lakūnai bombardavo Gumbinę, bet didelių nuostolių nepadarė. Tačiau 1944 m. spalio 16 d. ant miesto buvo numesta 800 bombų ir labai nukentėjo miesto centras. 1945 m. sausio 13 d. prasidėjo Gumbinės šturmas. Visą savaitę rusai apšaudė miestą. Didesnė Senamiesčio dalis, bažnyčios, Gumbinės apygardos rūmai ir kitos įstaigos buvo sugriautos. XX a. antroje pusėje dalis jų perstatyta.

1945 m. sausio 18 d. šturmuojant antrąją gynybos liniją žuvo 28-osios armijos politinis vadovas (zampolitas) S. Gusevas, kuriam buvo po mirties suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas, o 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku jo vardu pavadintas miestas.

Savivalda

Gumbinės miestelis pirmąkart paminėtas 1580 m. 1722 m. iš Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I Gumbinei suteikė miesto teises. Pirmasis magistrato posėdis įvyko 1724 m. gegužės 25 d. ir ši diena laikoma miesto įkūrimo diena. 1724–1736 m. veikė Lietuvos deputacijos kolegija, 1736 m. pertvarkyta į Gumbinės karo ir domenų rūmus, kurie 1736-1818 m. administravo Lietuvos departamentą, 1818-1945 m. – Gumbinės apygardą. 1907 m. įsteigta Gumbinės apskritis, 1908 m. pastatytas apskrities administracijos pastatas.[3]

15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011736 m. Prūsijos karalystės, 17361818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Gumbinės apskrities miestas.

1946 m. įsteigtas Gusevo rajonas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181945 m. Gumbinės apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472004 m. Gusevo rajonas Kaliningrado sritis
20042007 m. Gusevo miesto apygarda Kaliningrado sritis

{{admr|nuo 2008 m.|[[Gusevo municipalinis rajonas|Kaliningrado sritis}}


Pagrindinė gatvė
Gumbinė4.JPG
Gumbinė5.JPG

Švietimas

Aukštesniojoje valstybinėje mokykloje (Staatliche Oberschule, Friedrichsschule, įkurtoje 1763 m. iki XIX a. antrosios pusės, manoma, buvo mokoma ir lietuvių kalbos. 1810 m. įsteigtas Mergaičių licėjus. Tada Gumbinė tapo Mažosios Lietuvos kolonizavimo ir germanizavimo židiniu.[4] 1910-1914 m. veikė Gumbinės lietuvių draugija.[5]

1930 m. Žemės ūkio mašinų gamyklai darbuotojus rengusi mokykla tapo aukštąja inžinerine mokykla.

Spauda

Nuo 1811 m. Gumbinėje leistas laikraštis Amts-blatt der Königlichen Litthauischen Regierung, 1812-1848 m. vadintas Intelligenz-Blatt für Lithauen. 1805-1819 m. Gumbinėje veikė „Lietuviškoji spaustuvė“, 1817-1944 m. Krauzeneko spaustuvė ir kitos. 1809-1919 iš viso veikė 14 spaustuvių, iš jų keturios išspausdino 31 knygą ir lietuvių kalba.[4]

Turizmas

Tarp svarbiausių miesto architektūros ir istorijos paminklų – buvusios Gumbinės apskrities administracijos pastatas su laikrodžiu ir kurantais, miesto simboliu tapusio briedžio bronzinė skulptūra, pastatyta 1912 m.

XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje vokiečių atstatyta ir atšventinta 1752 m. zalcburgiečių statyta bažnyčia, vienuolyne veikia zalcburgiečių dekanato centras.

Ekonomika

1860 m. nutiestas valstybinis plentas KaraliaučiusStalupėnai. Dabar tai europinės magistralės E28 dalis. Jau XIX a. mieste buvo daug pramonės įmonių, didelės kareivinės. 1917 m. pradėjo veikti žemės ūkio mašinų gamykla. Mieste iki šiol veikia elektrotechnikos (šviestuvų) gamykla.

Demografija

Iki XVIII a. pradžios Gumbinės apylinkėse gyveno vien lietuvininkai, o pačioje Gumbinėje jie sudarė daugumą gyventojų. Per 1709-1711 m. didįjį marą bei po jo sekusį badmetį daugiau, kaip 50 % jų mirė. Po to sekusi Didžioji Prūsijos kolonizacija paliko savo pėdsaką – iki 1736 m. Gumbinėje ir apylinkėse apsigyveno daug kolonistų, ypač zalcburgiečių. Vien mieste jų apsigyveno 237. 1890 m. surašymo duomenimis iš 12 207 gyventojų 269 užsirašė katalikais, 95 žydais.

1945 m. į miestą atvyko pirmieji ešelonai su persikėlėliais iš Rusijos. Grįždami į Rusiją tie ešelonai jau vežė tremtinius iš Lietuvos. Likę vietiniai gyventojai buvo deportuoti į Vokietiją.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2010 m.
1800 m. 1875 m. 1890 m. 1907 m. 1910 m.sur. 1925 m.sur. 1933 m.sur.
5 234 9 000 12 207 14 196 14 540 19 002 19 987
1939 m.sur. 1944 m. 1945 m. 1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur.
24 537 24 000 1 100 14 200 24 600 27 031 28 467
2010 m. - - - - - -
28 077 - - - - - -

Žmonės

Gumbinėje gimė:

Šaltiniai

  1. Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Gumbinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 280 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Rudolf Grenz: Stadt und Kreis Gumbinnen. Eine ostpreußische Dokumentation. Zusammengestellt und erarbeitet im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen, Marburg/Lahn 1971
  3. Gumbinner Heimatbrief. Nachrichtenblatt für die Stadt und den Kreis Gumbinnen. Organ der Kreisgemeinschaft Gumbinnen/Ostpreußen. Erscheinen seit etwa 1952 etwa zwei Mal im Jahr.
  4. 4,0 4,1 Gusevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 280 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  5. Domas Kaunas. Gusevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 280 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Nuorodos

[[]]


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Rimantas Lazdynas – autorius – 98% (+9890-0=9890 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 2% (+247-85=162 wiki spaudos ženklai).