Gumbinės apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Gumbinės apskritis{{#set:Vardininkas=Gumbinės apskritis}}
Landkreis Gumbinnen

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of USSR.svg

Ostpreussen 1905.svg

Apskritis Gumbinės apygardoje (melsva) iki 1905 m.

Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Apygarda::Gumbinės apygarda
Administracinis centras: Gumbinė
Gyventojų: 48 928 (1890), 52 824 (1939)
Plotas: 613,2 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}

Gumbinės apskrities administracija 1900 m.

Gumbinės apskritis (vok. Landkreis Gumbinnen) – 18181871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Gumbinė.

Turinys

Geografija

Gumbinės apskritis apėmė rytinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, Pisos vidurupio, Romintos ir Unguros žemupių sritį, ribojosi su Pilkalnio, Stalupėnų, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės apskritimis. Apskrities plotas 1818 m. buvo 613,2 km².

Istorija

Iš pradžių apskrityje vyravo karaliaus domenų žemėvalda. Gumbinės apskrities teritorijoje iki 17091711 m. didžiojo maro ir bado beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai. Po jo iš Mažosios Lietuvos apskričių Gumbinės apskritis buvo labiausiai kolonizuota vokiečių kaimiečių, dėl to germanizacija joje vyko sparčiausiai. Gumbinėje rezidavo Lietuvos departamento, nuo 1818 m. Gumbinės apygardos aukščiausia valdžia. 1818 m. apskrityje buvo 7 parapijos. 18741945 m. žemės ūkio bendruomenės, dvarai ir girininkijos buvo sujungtos į 23 valsčius. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Gumbinės miestas, 156 savivaldybės bei du valstybiniai medžioklės rezervatai.

Nuo 1824 m. sausio 1 d. prie Gumbinės apskrities prijungti Stalupėnų apskrities Žirgupėnai.

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1939 m.
1871 m. 1885 m. 1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
46 573 47 848 48 928 50 781 51 235 50 185 51 041 52 824

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 48 928 337 134
1900 50 781 50 001 354
1910 51 235 49 928 768
1925 50 185 49 174 583 208
1933 51 041 49 945 711 161
1939 52 824 50 818 878 34

Landratai

  • 1818: Freiherr von Lyncker
  • 1840: Karl Burchard
  • 1889: Franz Burchard
  • 1894: Hermann Kreth
  • 1899: Bernd Freiherr von Lüdinghausen gen. Wolff
  • 1908: Marcell Sylvester
  • 1915: Friedrich Penner
  • 1919: Eugen Simon
  • 1921: Roderich Walther

Lietuviai

Pagal Rytų Prūsijos konsistorijos duomenis, lietuvių kalba pamaldos 1848 m. dar vyko šešiose iš aštuonių parapijų. Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1819 m. Gumbinės apskrityje su kariškiais buvo 27 220 žmonių, iš jų lietuviškai kalbančių 5635 (20,7 %), 1852 m. atitinkamai 41 720 ir 300 žmonių (0,7 %), 1900 m. iš 50 780 gyventojų tik 100 žmonių (0,2 %) buvo lietuviai.

1939 m. Gumbinės apskrities plotas buvo 730 km², joje gyveno 55 272 žmonės. Iš 8 bažnytkaimių ir 157 seniūnijų tik 8 turėjo vokiškus pavadinimus.[2]

Šaltiniai

  1. Rinkimų istorija
  2. Algirdas Matulevičius. Gumbinės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 280 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

  • Rudolf Grenz: Stadt und Kreis Gumbinnen. Eine ostpreußische Dokumentation. Zusammengestellt und erarbeitet im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen. Marburg/Lahn: 1971
  • Herbert Stücklies und Dietrich Goldbeck: Gumbinnen Stadt und Land. Bilddokumentation eines ostpreußischen Landkreises 1900–1982. Im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen aus der Bildersammlung des Kreisarchivs Gumbinnen ausgewählt, zusammengestellt und erläutert. Band I und II. Bielefeld: 1985
  • Bruno Moritz: Geschichte der reformierten Gemeinde Gumbinnen. Festschrift zum 200jährigen Bestehen der Kirche 1739–1939. Sonderdruck aus dem „Evangelischen Volksblatt für die Ostmark“ 1939
  • Gumbinner Heimatbrief. Nachrichtenblatt für die Stadt und den Kreis Gumbinnen. Organ der Kreisgemeinschaft Gumbinnen/Ostpreußen. Erscheinen seit etwa 1952 ca. 2 mal im Jahr.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: