Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Gunaras Anatolijus Janovskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gunaras Anatolijus Janovskis
latv. Gunars Anatolijs Janovskis

Gimė 1916 m. vasario 8 d.
Helsinkis
Mirė 2000 m. balandžio 27 d. (84 m.)
Krikas, Nortamptonšyro grafystė, Anglija

Veikla
latvių rašytojas

Žymūs apdovanojimai

1996 m. – Trijų žvaigždžių ordinas

<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Gunaras Anatolijus Janovskis (latv. Gunars Anatolijs Janovskis, 1916 m. vasario 8 d. Helsinkis2000 m. balandžio 27 d. Krikas, Nortamptonšyro grafystė, Anglija; palaidotas Rygoje) – latvių rašytojas.

Turinys

Biografija

Tėvas Rusijos imperijos laivyno tolimojo plaukiojimo kapitonas. Nuo 1921 m. gyveno Rygoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 19461947 m. studijavo Bonos universitete. 1947 m. išvyko į Angliją, dirbo fermeriu.

Kūryba

Romanuose „Sola“, Prie Tomo ir kituose vaizduojama latvių legionierių likimas, romane „Šešėlių menuetas“ – romantiška Heidelbergo atmosfera, „Žuvėdros šaukia audrą“, „Žmonės prie jūros“ – prieškario Latvija.[1]

Bibliografija

  • Sola (Sōla), 1963 m.,
  • Be kelio (Bez ceļa), 1965 m.
  • Prie Torno (Pie Tornas), 1966 m.,
  • Virš Trento migla (Pār Trentu kāpj migla), 1966 m.,
  • Po visuotinio teismo (Pēc pastardienas), 1968 m.,
  • Šešėlių menuetas (Ēnu menuets) 1969 m.
  • Balsai už tamsos (Balsis aiz tumsas), Grāmatu draugs, 1972 m.
  • Žuvėdros šaukia audrą (Kaijas kliedz vētru), 1977 m.,
  • Žmonės prie jūros (Ļaudis pie jūras), 1987 m.
  • Miestas prie upės (Pilsēta pie upes), 1993 m.

Šaltiniai

  1. Silvestras Gaižiūnas. Gunaras Anatolijus Janovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 524 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: