Gustavas I Vaza

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gustavas I Vaza
Švedija
Švedija
Švedijos karalius
Gustav-I-Sweden.jpg
Vasa Royal COA.svg
Vazų dinastija
Visas vardas Gustavas Eriksonas

Gimė 1496 m. gegužės 12 d.
Rydboholmas ar Lindholmenas prie Stokholmo
Mirė 1560 m. rugsėjo 29 d. (64 m.)
Stokholmas

Tėvas Erikas Johansonas
Motina Cecilija Mondoter
Sutuoktinis(-ė) Kotryna Saks-Lauenburg
Margareta Leijonhufvud
Katarina Stenbok
Vaikai

Erikas XIV Vaza
Jonas III Vaza
Katarina
Cecilija
Magnusas
Karolis
Ana Marija
Stenas
Sofija
Elžbieta
Karolis IX

Lesser CoA of Sweden.png
Švedijos karalius
Valdė 1523-1560 m.
Pirmtakas Kristijonas II
Įpėdinis Erikas XIV Vaza

Vikiteka Gustavas I VazaVikiteka
Parašas
Autograf, Gustaf I, Nordisk familjebok.png
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Gustavas I Vaza (šved. Gustav Vasa, tikr. Gustav Eriksson, 1496 m. gegužės 12 d. Rydboholmas ar Lindholmenas prie Stokholmo – 1560 m. rugsėjo 29 d. Stokholmas) – 15231560 m. Švedijos karalius.

Turinys

Biografija

Kilęs iš didikų giminės, kuri priešinosi 1397 m. Kalmaro unijai. Tėvas Erikas Johansonas, motina Cecilija Mondoter.

Vazų dinastijos pradininkas. 1531 m. rugsėjo 24 d. vedė Kotryną Saks-Lauenburg (15131535 m.). Su ja gimė Erikas XIV Vaza (15331577 m.), 1560–1568 m. Švedijos karalius.

1536 m. vedė antrąkart. Antroji žmona Margareta Leijonhufvud (15141551 m.). Jų vaikai:

1552 m. rugpjūčio 22 d. vedė Katariną Stenbok (15351621 m.).

Valdymas

15181519 m. danų kalintas kaip įkaitas. Pabėgo į Liubeką. Po 1520 m. vadinamosios Stokholmo kruvinosios pirties, per kurią buvo išžudyta daug švedų didikų, tarp jų ir Gustavo tėvas, Dalarnoje 1521 m. surengė sukilimą prieš Danijos valdžią. Liubeko remiamas pasiekė pergalę, 1523 m. paskelbtas Švedijos karaliumi. Tuo buvo galutinai nutraukta Kalmaro unija.

1527 m. perėmė dalį Bažnyčios turtų ir pajamų, 1536 m. Orebro sinodas įvedė liuteronybę. 1540 galutinai nutraukė ryšius su Vatikanu, buvo paskelbtas Švedijos bažnyčios vadovu. Sukūrė centrinę administraciją, valstybės iždą, stiprią kariuomenę. Slopino 1527–1528 m., 15421543 m. ir kt. sukilimus.

1544 m. privertė parlamentą paskelbti Švedijos sostą Vazų paveldimu, o evangelikų liuteronų tikėjimą – valstybine religija. Ypač prižiūrėjo karaliaus kanceliarijos ir iždo valdininkų darbą. Kaip didžiausias šalies žemvaldys stengėsi sukultūrinti naujas žemes, plėtė valstybinių dvarų tinklą. Vykdė taikią užsienio politiką, tik 15551557 m. kariavo su Maskva.[1]

Šaltiniai

  1. Gustavas I Vaza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 296 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Literatūra

  • Roberts, Michael: The Early Vasas: A History of Sweden 1523–1611 (1968)
  • Åberg, Alf: Gustav Vasa 500 år / The official anniversary book (1996)
  • Lars-Olof Larsson: Gustav Vasa – Landsfader eller tyrann? (2003)

Nuorodos

Gustavas I Vaza
Gimė: 1496 gegužės 12 d. Mirė: 1560 rugsėjo 29 d.
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Kristijonas II
kaip Švedijos karalius
Švedijos regentas
15211523
Vėliau valdė
Jis pats
kaip Švedijos karalius
Anksčiau valdė
Jis pats
kaip Švedijos regentas
Švedijos karalius
15231560
Vėliau valdė
Erikas XIV Vaza


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: