Gytis Lukšas
Gytis Lukšas (g. 1946 m. gegužės 16 d. Kaune) – Lietuvos kino režisierius.
Biografija
Tėvas Romualdas Lukšas. 1971 m. baigęs Kinematografijos institutą Maskvoje 1971–1991 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1991 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas.
Kūryba
Pirmieji filmai – novelė „Telefonas“ TV filme "Linksmos istorijos" (1973 m.) ir TV filmas „Žvangutis“ (1974 m., pagal K. Sają). Kino filmas „Virto ąžuolai“ (1976 m., pagal J. Baltušį) išsiskyrė lietuvių kinui nebūdingomis didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters paveikslu. Lyriškas filmas „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m., pagal J. Aputį) sovietinio kaimo kasdienybės tema susijęs su niūresnių intonacijų filmu „Vasara baigiasi rudenį“ (1982 m., scenarijus R. Granausko), kurio herojams būdingas didesnis nusivylimas ir nuovargis. Muzikiniame TV filme „Vakar ir visados“ (1984 m.), rodant lietuvių papročius, apeigas, dainas atkuriama dvasinė tautos savastis. Filmas kaip mokymo priemonė naudotas Sorbonos ir kituose universitetuose. Filmuose „Žalčio žvilgsnis“ (1990 m., pagal S. T. Kondrotą), „Žemės keleiviai“ (1991 m., Vidurio ir Rytų Europos kino festivalio Lagove prizas 1993 m.), „Mėnulio Lietuva“ (1997 m., pagal S. Šaltenį) plėtojamos tautos dramatiškos istorijos, asmeninio pasirinkimo temos.
Kiti filmai: „Žaltvykslės“ (televizijos filmas, 2 serijos, 1979–1980 m., pagal H. K. Anderseną), „Žolės šaknys“ (1988 m., pagal V. Jasukaitytę). Dokumentiniai filmai: „Juozas Miltinis. Monologai“ (2006 m., sukurtas 1988 m.), „Dieviškoji šviesa“ (2006 m., apie A. Elskų).
Vienas nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų; filmams būdinga poetinė pasaulėjauta. Su kitais parašė kai kurių savo filmų scenarijus.[1]
Įvertinimas
2006 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
Šaltiniai
- ↑ Gytis Lukšas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 688 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|