Hans Fritzsche

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Hansas Fričė)
H.Fričė Niurnbergo tribunole

Hansas Fričė (vok. Hans Fritzsche, g. 1900 m. balandžio 21 d. Bochume1953 m. rugsėjo 27 d. Kelne) – vokiečių žurnalistas, nacių propagandistas, radijo laidų vedantysis. Vienas iš Niurnbergo tribunolo teisiamųjų.

Biografija

Baigė humanitarinę gimnaziją Leipcige, keliuose universitetuose studijavo istoriją, ekonomiką, filosofiją. 1923 m. buvo mėnraščio „Preussische Jahrbucher“ redaktorius, 1924-1932 m. vadovavo Hugenbergo leidyklos tarptautinių naujienų agentūrai. 1932 m. pradėjo vadovauti Vokietijos radijo žinių tarnybai.

1933 m. gegužės mėn. įstojo į VNSDP ir pradėjo vadovauti reicho liaudies švietimo ir propagandos ministerijos radijo, vėliau – naujienų skyriui. Vienas iš artimiausių J.Gebelso parankinių. Karo metais vedė savaitinę radijo laidą „Kalba Hansas Fričė“, palaikė Vokietijos gyventojų ir vermachto kareivių kovinę dvasią, buvo populiariausiu Vokietijos radijo komentatoriumi. TSRS valdžia jį laikė Vokietijos Levitanu.[1]

1945 m. gegužės 2 d. H.Fričę Berlyne pateko į rusų nelaisvę ir teistas Niurnbergo karo nusikaltimų tribunole už nacizmo propagandą. H.Fričė prisipažino, kad neteisingai vertino Hitlerį ir nacizmą, ir kad dabar suprato, jog fiureris naikino ne tik žydus, bet ir vokiečių naciją. Tribunolas nerado įrodymų, jog H. Fričė būtų organizavęs karo nusikaltimus ar juose dalyvavęs ir 1946 m. spalio 1 d. jį išteisino.

Tačiau, kaip ir kiti du Niurnbergo tribunole išteisintieji (Jarmalas Šachtas ir Francas von Papenas), netrukus buvo teisiamas denacifikacijos komisijoje. Čia jis kaltintas antisemitizmo propagavimu ir klaidinančios informacijos apie Vokietijos karinę padėtį platinimu ir kvietimu kovoti, kai jau buvo aišku, jog karas pralaimėtas. Nuteistas 9 metus kalėti.

H. Fričė dėl ligos išlaisvintas anksčiau laiko, 1950 m. Po trijų metų mirė nuo vėžio.[2]

Specialistai laiko H. Fričę vienu talentingiausių ir kūrybingiausių savo laiko žurnalistų, politinės radijo propagandos pradininku. Šešiolika milijonų Vokietijos radijo imtuvų klausytojų vertino jo stiprų balsą, charakteringą tembrą, ypatingai aiškią dikciją ir kalbėjimo manierą. Niurnbergo tribunole sakydamas paskutinį žodį, pasakė : „Jeigu jūs galvojate, kad tai - pabaiga, jūs labai klystate. Jūs dalyvaujate naujos hilterizmo legendos užgimime“.[3]

Nuorodos

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+34-0=34 wiki spaudos ženklai).