Heilsbergo apskritis
Heilsbergo apskritis Landkreis Heilsberg | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m. | ||||
Valstybė: | Prūsijos karalystė | |||
Apygarda: | Karaliaučiaus apygarda | |||
Administracinis centras: | Heilsbergas |
[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]]
Heilsbergo apskritis (vok. Landkreis Heilsberg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Heilsbergas.
Istorija
Apskritis sudaryta prūsų varmių žemėje. Joje buvo miestai Heilsbergas ir Gutštatas, 104 seniūnijos ir 1 valstybinis dvaras.
Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorija atiteko Lenkijai. Iki 1975 m. ji buvo Olštyno vaivadijoje, nuo 1999 m. jos dalyje sudarytas Lidzbarko pavietas (Varmijos Mozūrų vaivadija).
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]
Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
1890 | 53 537 | 2 424 | 50 810 | 301 |
1900 | 51 629 | 2 157 | 49 210 | |
1910 | 51 912 | 2 636 | 49 077 | |
1925 | 52 757 | 3 300 | 49 119 | 146 |
1933 | 53 672 | 3 242 | 50 263 | 106 |
1939 | 55 057 | 4 201 | 50 611 | 44 |
Šaltiniai
Nuorodos
|