Heilsbergo apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Heilsbergo apskritis
Landkreis Heilsberg

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.

Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras: Heilsbergas

[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]]

Heilsbergo apskritis (vok. Landkreis Heilsberg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Heilsbergas.

Istorija

Apskritis sudaryta prūsų varmių žemėje. Joje buvo miestai Heilsbergas ir Gutštatas, 104 seniūnijos ir 1 valstybinis dvaras.

Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorija atiteko Lenkijai. Iki 1975 m. ji buvo Olštyno vaivadijoje, nuo 1999 m. jos dalyje sudarytas Lidzbarko pavietas (Varmijos Mozūrų vaivadija).

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 53 537 2 424 50 810 301
1900 51 629 2 157 49 210
1910 51 912 2 636 49 077
1925 52 757 3 300 49 119 146
1933 53 672 3 242 50 263 106
1939 55 057 4 201 50 611 44

Šaltiniai


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+2960-48=2912 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+0-14=-14 wiki spaudos ženklai).