Henrikas Ciparis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Henrikas Ciparis

Gimė 1941 m. gruodžio 31 d. (77 m.)
Labardžiai, Rietavo valsčius

Veikla
dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Henrikas Ciparis (g. 1941 m. gruodžio 31 d. Labardžiuose, Rietavo valsčius) – Lietuvos dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas.

Turinys

Biografija

1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1971 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1972 m. Lietuvos operos ir baleto teatro dailininkas, nuo 1983 m. vyriausiasis dailininkas. 19761982 m. vadovavo Lietuvos dailės instituto Scenografijos studijai.

Kūryba

Surengė apie 32 individualias parodas Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų apie 60 spektaklių Vilniaus, Klaipėdos, Erfurto, Kemerovo teatruose. Nuo 2001 m. apipavidalina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros sezonų Trakų pilyje spektaklius (Vytautas Klova. Pilėnai, 2001 m., Gaetanas Donicetis. Lučija di Lamermur, 2002 m.). Svarbesni sukurti spektakliai – V.Klovos „Ave, vita“ naujųjų operos ir baleto teatro rūmų atidarymui, J.Juozapaičio "Marių paukštė", L.Delibes "Coppelia", A.Šenderovo "Mergaitė ir mirtis", J.Osborne "Komediantas", W.A.Mozart "Pagrobimas iš seralio", I.Stravinskio „Edipas Karalius”, G.Puccini "Džanis Skikis" ir "Sesuo Andželika", G.Rossini "Sevilijos kirpėjas" ir kt. Scenovaizdžiai raiškios plastikos ir faktūros, dinamiški. Operų scenovaizdžiai pasižymi dekoratyviniu ekspresyvumu, istorinių motyvų stilizacija.

H.Ciparis kostiumų projektus kūrė ne tik spektakliams. Jo sukurti istoriniai kostiumai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto istorinių šokių kolektyvui „Saltanda“, senosios muzikos ir šokio ansambliui „Banchetto musicale", Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto liaudies šokių kolektyvui „Rasa“, Plungės kultūros centro šokių ir dainų ansambliui „Suvartukas“, Vilniaus Universiteto dainų ir šokių ansambliui, mitologiniai kostiumai Nidos kultūros namų Jūros šventei, Panevėžio šokių kolektyvui, M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviams, operos ir baleto teatro moterų chorui, baleto artistų konkursams ir koncertams.

Apipavidalino daugiau, kaip 330 jubiliejinių renginių (Vilniaus 650 m., Vilniaus universiteto 400 m. 1979 m., Pirmosios lietuviškos knygos 450 m., Vytauto Didžiojo minėjimas 1989 m., "Vydūnas 1868-1953" 1993 m., Vilniaus krašto grįžimo Lietuvai 55 m. 1994 m., "M.K.Čiurlioniui 120" 1995 m., "Laisvės amžina ugnis" 1995 m., Lietuvos mokyklai 600 m. 1997 m., Lietuvos kariuomenės 80 m. 1998 m., Tautinės giesmės 100 m. 1998 m. minėjimus), koncertų (dainų šventės 1980 m., 1985 m.), Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, 1988 m. "Koncertus Magnus" 1988 m., "Dainuoja Lietuvą širdis mana" 1988 m., "Pabudome ir kelkimės" 1989 m., "Šoka Lietuvos vaikai" 1992 m., "Rusų baleto žvaigždės" 1995 m.). Daugelį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos Kovo 11 ir Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos Vasario 16 minėjimų ir koncertų.[1]

Dailininkas daug dirbo grafikos srityje. Iliustravo literatūros kūrinius, kūrė kino filmų reklamas, teatrinius plakatus, spektaklių programas, pakvietimus, leidinių viršelius, vokus, antspaudus, operos ir baleto teatro logotipą, ženklą ir vėliavą, dainų švenčių skareles, fakelus, kūrė įžymių žmonių portretus.

Jo kūrinių yra M.I.Glinkos vardo Valstybiniame Centriniame muzikinės kultūros muziejuje Maskvoje, Richardo Brodino galerijoje Stokholme, Lietuvos dailės muziejuje, kolekcijose Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje.

Padovanota apie 1000 kūrybos darbų: tapybos, scenografijos projektų, maketų, kostiumų eskizų, teatrinių kostiumų, rekvizito, programėlių, plakatų, nuotraukų, laiškų, Juozo Grušo memorialiniam muziejui, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Genocido aukų muziejui, Žemaičių dailės muziejui, Lietuvos cirko istorijos muziejui ir kt.

Įvertinimas

  • 1977 m. Vokietijos darbo žymūno garbės vardas,
  • 1985 m. Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas,
  • 2011 m. medalis „Vilties žvaigždė“.

Žymiausi darbai

Šaltiniai

  1. Dalia Karatajienė. Henrikas Ciparis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 137 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: