Henrikas I Paukštininkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Henrikas I Paukštininkas
King of the Holy Roman German Empire Henry I. the Fowler.jpg
Henrikas I Paukštininkas
Armoiries Saxe.svg
Liudolfingų dinastija

Gimė apie 876 m.
Mirė 936 m. liepos 2 d.
Memlebenas, Saksonija

Tėvas Otonas Garsusis
Motina Hadviga
Sutuoktinis(-ė) Matilda Ringelheim
Vaikai

Otonas I
Gerberga
Hadviga
Henrikas I Bavaras
Brunas

Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 919-936 m.
Pirmtakas Konradas I
Įpėdinis Imperatorius Otonas I
Holy Roman Empire Arms-single head.svg
Vokietijos karalius
Valdė 919-936 m.
Pirmtakas Konradas I
Įpėdinis Imperatorius Otonas I
Kiti titulai
Saksonijos hercogas
Valdė: 912-936 m.
Pirmtakas: Otonas Garsusis
Įpėdinis: Otonas II

Vikiteka Henrikas I PaukštininkasVikiteka

Henrikas I Paukštininkas (vok. Heinrich der Vogeler, Heinrich der Burgenbauer, Heinrich der Finkler, apie 876936 m. liepos 2 d. Memlebenas, Saksonija) – 919-936 m. Rytų frankų karalystės karalius.

Biografija

Saksų karališkosios dinastijos pradininkas, kilęs iš Otonų, arba Liudolfingų dinastijos. Tėvas Saksonijos hercogas Otonas Garsusis, motina Hadviga iš Babenbergų giminės. Pirmoji žmona Saksonijos grafo Ervino duktė, mirė 909 m. Su ja susilaukė sūnaus Tankmaro (906-938 m.) Antroji žmona Vestfalijos grafo Dytricho duktė Matilda Ringelheim. Vaikai:

Valdymas

912 m. mirus tėvui paveldėjo jo valdas. Mirus Vokietijos karaliui ir Frankonijos hercogui Konradui I (valdė 903-918 m.) Saksonijos ir Frankonijos didikų išrinktas Vokietijos karaliumi. Tačiau Švabijos ir Bavarijos hercogystės jo nepripažino.

919 m. privertė jo valdžią pripažinti Švabijos hercogą, 921 m. sumušė pretendentą į Vokietijos sostą Bavarijos hercogą Arnulfą. 925 m. vėl pajungė 910 m. nuo Vokietijos atsiskyrusią Lotaringiją. 924 m. įsiveržus vengrams sutiko 9 m. mokėti jiems duoklę, per tą laikotarpį statė pilis, įtvirtino miestus, rengė raitelių kariuomenę, sustiprino Vokietijos vienybę. 933 prie Riado (istorikų nelokalizuota vietovė) sumušė vengrus; jų grėsmės neliko. 934 m. iš Danijos atėmė Šlėzvigą.[1]

Šaltiniai

  1. Henrikas I Paukštininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 478 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Literatūra

  • Gerd Althoff/ Hagen Keller: Heinrich I. und Otto der Große: Neubeginn auf karolingischem Erbe. Göttingen 1985, ISBN 3-7881-0122-9.
  • Hellmut Diwald: Heinrich der Erste. Die Gründung des Deutschen Reiches. Bergisch Gladbach 1990, ISBN 3-404-61191-8.
  • Frank Helzel: Ein König, ein Reichsführer und der Wilde Osten. Heinrich I. (919–936) in der Selbstwahrnehmung der Deutschen. Transcript, Bielefeld 2004, ISBN 3-89942-178-7.
  • Georg Waitz: Jahrbücher des Deutschen Reichs unter König Heinrich I., Berlin 1863, auch 1963 im Nachdruck der 3. Auflage von 1885.
  • Gerd Althoff: Die Ottonen. Königsherrschaft ohne Staat. 2. erw. Auflage, Kohlhammer Taschenbücher, Stuttgart 2005, ISBN 3-17-018597-7.
  • Helmut Beumann: Die Ottonen. 5. Aufl., Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart u. a. 2000, ISBN 3-17-016473-2.
  • Gustav Faber: Der Traum vom Reich im Süden – Die Ottonen und Salier. C. Bertelsmann Verlag, München 1983, ISBN 3-570-03447-X.
  • Hagen Keller: Die Ottonen. C. H. Beck. München 2001, ISBN 3-406-44746-5.
  • Ludger Körntgen: Ottonen und Salier. Wissenschaftliche Buchgesellschaft, Darmstadt 2002, ISBN 3-534-15186-0.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6801-97=6704 wiki spaudos ženklai).