Histidinas
| {{#arraymap:Histidinas, his, H|,|x|Pavadinimas::x}} | |
|---|---|
| Pakeičiama | Pakeičiama::Ne |
| Kodonai | ,|x|Kodonas::x}} |
| Specifinė grupė | imidazolas{{#set:Specifinė grupė=imidazolas}} |
| Atrasta | Atrasta::1896 |
| Ligos | ,|x|Ligos::x}} [1] |
{{#set:Page has default form=Aminorūgštis}}
| Histidinas | |
|---|---|
 
| |
| Cheminis pavadinimas | 2-amino-3-(3H-imidazol-4-yl)propano rūgštis |
| Santrumpa | H, His |
| Cheminė formulė | C6 H9 N3 O2 |
| Molekulinė masė | 155.16 g mol−1 |
| Lydymosi temperatūra | 287 °C |
| pKa | 1.70 6.04 9.09 |
| CAS numeris | 351-50-8 (D), 71-00-1 (L) |
| EINECS numeris | 206-513-8 (D), 200-745-3 (L) |
| PubChem | 71083 (D), 6274 (L) |
| SMILES | C1=C(NC=N1)CC(C(=O)O)N |
Histidinas (His) – viena iš dvidešimties dažniausių amino rūgščių.
Histidino apykaita
Histidino apykaita pradedama intramolekuliniu deamininimu veikiant histidazei. Susidariusi urokano rūgštis yra skaidoma dalyvaujant tetrahidrofolio rūgščiai (THFR). Skaidymo produktai - formil - THFR, amoniakas, gliutamatas. Histidinas yra pirminis vienanglių fragmentų donoras. Taip pat jis yra glikogeninė amino rūgštis.
Histidino radikalas yra imidazolo žiedas, kurio pKa šiame junginyje yra apie 6,5. Ši reikšmė artima fiziologinėms, todėl gyvame organizme net ir nežymūs pH pasikeitimai keičia vidutinį tiek laisvo, tiek ir baltymų sudėtyje esančio histidino disociacijos laipsnį. Žiedas yra aromatinis ir tas aromatiškumas išsaugomas visoms pH reikšmėms.[2]. Žiedas gali dalyvauti stekinge, nors jo teigiamas krūvis tam ir trukdo.[3]. Histidinas yra daugelio svarbiu fermentų aktyvaus centro dalis.
Reta paveldima liga kurios atveju kraujuje susikaupia per daug histidino vadinama histidinemija. Ją sukelia histidiną skaldančio enzimo genetiniai defektai (genas HAL).[1].
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 http://ghr.nlm.nih.gov/condition/histidinemia
- ↑ Mrozek A, Karolak-Wojciechowska J, Kiec-Kononwicz K. „Five-membered heterocycles. Part III. Aromaticity of 1,3-imidazole in 5+n hetero-bicyclic molecules“. Journal of Molecular Structure, 655 (3), 397–403 (2003 m. August). DOI:10.1016/S0022-2860(03)00282-5.
- ↑ Robert H. Blessing, Edward L. McGandy. Base stacking and hydrogen bonding in crystals of imidazolium dihydrogen orthophosphate. Journal of the American Chemical Society 1972 94 (11), 4034-4035.
| Alaninas | Argininas | Asparaginas | Asparto rūgštis | Cisteinas
Fenilalaninas | Glicinas | Glutaminas | Glutamo rūgštis | Histidinas | Izoleucinas | Leucinas | Lizinas | Metioninas | Prolinas | Serinas | Tirozinas | Treoninas | Triptofanas | Valinas | Selenocisteinas | Pirolizinas |
| Baltymas | Polipeptidas | Genetinis kodas |
| ||||||