Hohencolernai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Hohenzollernai)
Hohencolernų šeimos herbas
Hohencorelnų pilis Hešingene

Hohencolernai (vok. Hohenzollern), 14151701 m. Brandenburgo markgrafų ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstų, 17011918 m. – Prūsijos karalių, 18711918 m. – Vokiečių imperatorių dinastija.

Giminės istorija

Giminės vardas kilo nuo Zolorino ar Zolrės pilies Švabijoje, apie 24 km į pietus nuo Tiubingeno. Pradininku laikomas Zolerno grafas Friedrichas (m. 1125 m.) Kai Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1191 m. grafui Friedrichui I iš Zolerno (m. 1201 m.) suteikė Niurnbergo burggrafo titulą, Hohenzollernai skilo į frankoniškają ir švabiškają linijas.

Frankoniškosios linijos valdose buvo Niurnbergas, Kulmbachas, vėliau nusipirkti Ansbachas, Bairoitas. Nuo 1415 m. ji valdė Brandenburgą, nuo 1525 m. faktiškai ir Prūsijos hercogystę, nuo 1701 m. Prūsijos karaliai, 1871–1918 m. ir visos Vokietijos imperatoriai.

Švabiškoji Hohenzollernų šaka 1576 m. suskilo į dvi linijas: Hohencolernai-Hechingenai išmirė 1869 m. ir Hohencolernai Zigmaringenai 18661947 m. tapo Rumunijos karaliais, XIX a. 7 dešimtmetyje pretendavo į Ispanijos sostą; dėl to kilo PrūsijosPrancūzijos karas (18701871 m.).

Žymiausi Hohenzollernai

Brandenburgo markgrafai ir imperijos kurfiurstai

Prūsijos hercogai

Nuo 1618 m. Prūsijos hercogų titulą perėmė Brandenburgo markgrafai.

Prūsijos karaliai

Vokiečių imperatoriai

Šaltiniai

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+27-0=27 wiki spaudos ženklai).