Horodlė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Horodlė
lenk. Horodło
   POL gmina Horodło COA.svg   
Horodło Ulica.jpg

Horodlės gatvelė


Horodlė
Koordinatės: 50°53′00″N 24°02′00″E / 50.883333°N 24.033333°E / 50.883333; 24.033333 (Horodlė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Lenkija
Vaivadija: Vėliava Liublino vaivadija
Apskritis: Hrubešuvo apskritis
Valsčius: Horodlės
Įkūrimo data: 1287
Gyventojų: (?)
Pašto kodas: 22-523
Commons-logo.svg Vikiteka: HorodlėVikiteka

Horodlė (lenk. Horodło) – miestelis Lenkijoje, Liublino vaivadijos pietrytinėje dalyje, Bugo kairiajame krante, prie Ukrainos sienos. 1500 gyventojų.

Istorija

Šv. Jackaus bažnyčia

Gyvenvietė žinoma nuo ankstyvųjų viduramžių, pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1287 m., tada priklausė Haličo kunigaikščiui Vladimirui. Nuo 1366 m. Kazimiero Didžiojo valdų valsčiaus centras. 13761377 m. buvo užėmę Lietuvos kunigaikščiai. 1388 m. Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila Horodlę padovanojo Mazovijos kunigaikščiui Zemovitui IV, kuris vedė Jogailos seserį Aleksandrą. 1413 m. čia buvo sudaryta Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Horodlės unija (Horodlės susitarimai).

1432 m. gavo miesto teises. XVI a.XVII a. pirmoje pusėje išsiplėtė. Per 1648-1667 m. ir 1700-1721 m. Šiaurės karus ne kartą svetimų kariuomenių užimta ir nusiaubta; smuko. Nuo 1772 m. priklausė Austrijai, nuo 1809 m. Varšuvos kunigaikštystės, nuo 1815 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės miestas. 1870 m. neteko miesto teisių. 19391945 m. per Antrąjį pasaulinį karą prarado apie 50% gyventojų, daugiausia žydų. Horodlės apylinkėse veikė Armija Krajova.[1]

Ekonomika

Cukrinių runkelių auginimo regiono centras; prie Horodlės, Strzyžuve, yra cukraus fabrikas.

Architektūra

  • Barokinė Rožinio Dievo Motinos ir Šv. Jackaus bažnyčia, 17391758 m.
  • Medinė Šv. Mikalojaus cerkvė, 1928 m.,
  • Medinė Viešpaties Prisikėlimo bažnyčia,1931 m.

Šaltiniai

  1. Horodlė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 657 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2845-0=2845 wiki spaudos ženklai).