Zahlumija
Balkanų istorinis regionas: Zahumlje (Захумље) | |
---|---|
Šalis | Kroatija, Bosnija ir Hercegovina |
Tautos: | serbai, kroatai |
Istorinės valstybės | Zahumlje (??–XI a.) Humas (1355–1373) |
Miestai | Bona, Stonas |
Vėlesnis pav. | Hercegovina |
Zahumlje (serb. Захумље - "už Humo (kalno)"), kitaip Zahlumija, Humas, Chelmas - viduramžių istorinis regionas ir istorinė valstybė Balkanuose, dabartinėje pietų Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kroatijoje.
Geografija
Regionas apėmė Adrijos pajūrio ruožą nuo Neretvos upės šiaurėje iki Dubrovniko pietuose. Šiauriau buvo Paganija, o piečiau - Travunija. Jam priklausė ir Pelješaco pusiasalis. Zahumlje taip pat apėmė kalnuotas teritorijas giliau žemyne, atsiremdama į Pogoriją (už jos buvo Bosnija).
Svarbiausios gyvenvietės regione buvo Stonas (gr. το Σταγνον), Mokriskikas (gr. το Μοκρισκικ), Joslis (gr. το Ιοσλε), Galumainikas (gr. το Γαλυμαενικ), Dobriskikas (gr. το Δοβρισκικ) ir kt.
Regionas ir kunigaikštystė buvo dalinami į 9 dalis (župas): Stono, Popovo, Dubravos, Lukos, Dabaro, Žapskos, Goričko, Večeniko
Istorija
I tūkst. pr. m. e. Zahumlje sudarė dalį Ilyrijos ir buvo gyvenama ilyrų. VII a. kraštas slavizuotas ir tapo vienu iš 6 proto-serbų regionų (kiti buvo Duklia, Raška, Bosnija, Travunija ir Paganija).
Atrodo, nepriklausoma valstybė regione susiformavo apie VII a. X a. pradžioje minimas jos valdovas Mihailo Viševičius, vietinės Viševičių dinastijos atstovas, kuris sėkmingai vykdė politiką ir laviravo tarp galingesnių kaimynių Kroatijos, Raškos ir Bulgarijos.
927–950 m. valstybę prijungė Raška, kurią tuo metu valdė Časlavas Klonimirovičius, didysis serbų vienytojas. Nuo XI a. Zahumlje pateko į kitos serbų župos - Duklios valdžią. Tuo pat metu Zahumlje nuo jūros atskyrė Venecijos respublika, vėliau čia viešpatavo Ragūzos respublika.
Dukliai nusilpus, 1166 m. į Zahumlje sostą pasodintas Raškos valdovo brolis Miroslavas Didysis (1166–1190), kuris pripažino brolio Stefano Nemanios viršenybę. Nuo tada Zahumljos kunigaikštystė buvo valdoma kaip atskiras vienetas Raškos sudėtyje, ir čia daugiausia valdė Miroslavo palikuonys.
1371 m. suirus Serbijos imperijai, regione įsitvirtino didikų giminė Voinovičiai ir įkūrė nepriklausomą Humo kunigaikštystę.
Tolesnė regiono istorija susijusi su Hercegovinos istorija.
|
|