Ičkerijos čečėnų respublika
| Noxçiyn Pachhalkh Noxçiyçö Нохчийн Пачхьалкх Нохчийчоь Чеченская Республика Ичкерия Ičkerijos Čečėnų Respublika | |||||
| Tremtyje nuo 2000 | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas Laisvė arba mirtis! (Marşo ya joƶalla) | |||||
 | |||||
| Sostinė | Džocharas | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Prezidentas | |||||
| 1991 – 1996 | Džocharas Dudajevas | ||||
| 1996-1997 | Zelimchanas Jandarbijevas | ||||
| 1997-2005 | Aslanas Maschadovas | ||||
| 2005-2006 | Abdulas Galimas Sadulajevas | ||||
| Dokka Umarovas | |||||
| Pirmininkas tremtyje | |||||
| 2007 – | Achmedas Zakajevas | ||||
| Era | Belovežo susitarimas | ||||
| - Nepriklausomybė | 1991 | ||||
| - Rusijos invazija | 2000 m. | ||||
| Valiuta | Rublis | ||||
.svg){kind=small}
Ičkerijos Čečėnų Respublika (čeč.lot.:Noxçiyn Pachhalkh Noxçiyçö; čeč.krlc.:Нохчийн Пачхьалкх Нохчийчоь; rus. Чече́нская Респу́блика Ичке́рия) - de facto likviduota nepriklausomybės nuo Rusijos siekusi valstybė.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Čečėnijoje veikiantis demokratinis judėjimas (Sąjūdžio atitikmuo) perėmė valdžią. Vėliau buvo surengti demokratiniai prezidento ir parlamento rinkimai. Patvirtinta šalies Ičkerijos Konstitucija Ičkerijos čečėnų respubliką. Tačiau tarptautinė bendruomenė šalies nepriklausomybės taip ir nepripažino.
Po pirmojo Čečėnijos karo, kurį Rusijos federalinės pajėgos pralaimėjo, nuo 1996 iki 1999 m. valstybė buvo nepriklausoma, bet nepripažinta. Tada rusai žadėjo suteikti visišką nepriklausomybę 2002 m., bet savo pažado neįvykdė, o 1999 m. užkariavo Čečėniją. Po Antrojo Čečėnijos karo respublika buvo galutinai likviduota. Šalyje iki šiol nenurimsta susirėmimai tarp kovingų čečėnų grupuočių ir Rusijos armijos.
Žmogaus teisių pažeidimai
Kai Čečėnija buvo de facto nepriklausoma valstybė, joje vyko daugybiniai žmogaus teisių pažeidimai. Žudynės, grobimai ir prekyba žmonėmis tapo įprastu reiškiniu. Per savaitę įvykdavo 60-70 nusikaltimų, iš kurių 8-10 žmogžudysčių. Respublikos vadovybė ir karinis režimas buvo susiję su šiais nusikaltimais. Vėliau paaiškėjo, kad tuo užsiimdavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentai. Didžiausi nusikaltėliai prasidėjus antrajam Čečėnijos karui iš karto perėjo į Rusijos pusę ir gavo aukštus postus.
Po kelių namų sprogdinimų 1999 m., Rusija prisidengdama kova su teroru užpuolė Čečėniją. Sprogimų kaltininkai taip ir nebuvo surasti. Tiesa, vieno sprogimo pavyko išvengti Riazanės gyventojams pastebėjus FSB agentus minuojant namą.
Vykstant karo veiksmams žmogaus teisių pažeidimai tęsėsi. Juos vykdė abi konflikto pusės - Rusija ir Čečėnija.
Čečėnijos-Rusijos konfliktas
Taip pat skaitykite
| ||||||