Išlaužas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Išlaužas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Išlaužo herbas.jpg   
Išlaužas1.JPG
Išlaužas nuo Alytaus kelio

Išlaužas
54°44′20″N 23°55′30″E / 54.739°N 23.925°E / 54.739; 23.925 (Išlaužas)Koordinatės:54°44′20″N 23°55′30″E / 54.739°N 23.925°E / 54.739; 23.925 (Išlaužas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija: Išlaužo seniūnija
Gyventojų: 712 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Ìšlaužas
Kilmininkas: Ìšlaužo
Naudininkas: Ìšlaužui
Galininkas: Ìšlaužą
Įnagininkas: Ìšlaužu
Vietininkas: Ìšlauže


Filmuota medžiaga.[1]

Išlaužas – kaimas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  130  KaunasPrienaiAlytus , 11 km į šiaurę nuo Prienų. Seniūnijos centras, Išlaužo ir Žvejų seniūnaitijos.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčia, pastatyta 1933 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Išlaužo pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Išlaužo biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-59037)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Prie Išlaužo yra žuvivaisos tvenkiniai, kuriais naudojasi bendrovė „Išlaužo žuvis“



Turinys

Geografija

Kaimas įsikūręs prie Šventupės upelio.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png GARLIAVA – 11 km
LINKSMAKALNIS – 3 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
PAKUONIS – 9 km
Klebiškis – 11 km Pakumprys – 4 km
PRIENAI – 13 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Išlaužas OpenLayers žemėlapyje
Išlaužas TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Pirmieji Išlaužo gyventojai neabejotinai vertėsi miško darbais. Išlaužas įsikūręė buvusiame grafo Tiškevičiaus dvare (Išlaužo dvaras). Dvaro rūmus pastatė teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys Juozas Godlevskis. 1906 m. liepos mėn. streikavo dvaro darbininkai. 1935 m. rugpjūčio 27 d. prie Išlaužo apie 300 žmonių streikuojančių valstiečių būrys susirėmė su policija.

1933 m. pastatyta Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčia. [5] Sovietmečiu įkurtas paštas, ambulatorija, Išlaužas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. 2005 m. patvirtintas Išlaužo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191946 m. Prienų valsčius Marijampolės apskritis
19461950 m. Prienų apskritis
1950-1995 m. Išlaužo apylinkės centras Kauno rajonas
nuo 1995 m. Išlaužo seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Kalbininkai pavadinimą kildina nuo žodžio išlaužas. Tai reiškia vietą miške, kur daug išlaužytų medžių.[6].

Liaudies etimologija byloja, kad kadais didžiulis lokys išlaužęs mišką ir taip padaręs vietos kurtis sodyboms. Dėl to vietovė ir vadinama Išlaužu.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1882 m. ir 2011 m.
1882 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1977 m.[8]
104 179 344 465 590
1979 m.sur. 1985 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
627 731 783 840 712

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Išlaužas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Išlaužas maps.vlasenko.net
  4. Išlaužas loadmap.net
  5. Išlaužas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 347 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  6. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 178 p.
  7. Išlaužas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 653 psl.
  8. Išlaužas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 560 psl.
  9. Išlaužas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 81 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: