Iberai
Iberai - žmonės, minimi graikų ir romėnų šaltiniuose, gyvenę Iberų pusiasalio rytiniuose ir pietiniuose krantuose bent nuo VI a. pr. m. e. Tai airenosai, andosinai, ausetanai, bastetanai, bastulai, bergistanai, kastelanai, cesetanai, ceretanai, kontestanai, edetanai, elisicesai, jacetanai, ilerkavonai, ilergetai, indigetai, lacetanai, lajetanai, oretanai, sedetanai, sordonai, svesetanai ir turdetanai (yra abejonių ar visos gentys susijusios lengvistiniu požiūriu). Graikų ir romėnų šaltiniai nurodo skirtingas genčių būvimo vietas ir skirtingus genčių sąrašus.
Senovėj iberai turėjo du apibrėžimus: visi Iberijos pusiasalio gyventojai ir vietiniai rytinės pusiasalio dalies gyventojai, kurie nuo VI a. pr. m. e. patyrė stiprią graikų ir finikiečių įtaką[1].
Iberų kalba
Iberų kalba kaip ir kitos Senovės Ispanijos kalbos išnyko I-II a., kai jas pakeitė lotynų kalba. Iberų kalba tikriausiai buvo izoliuota. Manoma, kad ji nepriklausė indoeuropiečių kalboms (nors 1978 m. studija parodė panašumus su italikų kalbomis[2]). Nors mėginta rasti ryšių su daugybe kalbų, trūksta įrodymų. Ginčytinas ryšys net su baskų kalba.
Šaltiniai
|