Icchokas Meras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Icchokas Meras (dešinėje) dalina autografus skaitytojams per Baltijos savaitę. Rostokas (VDR), 1968.07.11 d.

Icchokas Meras (g. 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje) – prozininkas, scenaristas.

Turinys

Biografija

1941 m. vasarą I. Mero žydai tėvai Jehuda ir Miriam Merai buvo sušaudyti. Aštuonmetis Icchokas liko gyvas ir buvo užaugintas lietuvių kumečių šeimoje.

1958 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, dirbo inžinieriumi.

Debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“ 1960 m. Išleido dar kelis apsakymų rinkinius ir romanus, parašė kino scenarijų, pagal tris iš jų Lietuvoje pastatyti filmai.

1972 m., priešindamasis režimui, emigravo į Izraelį.

1973 m. paskirta Izraelio valstybės Prezidento Zalmano Šazaro literatūrinė premija, tais pačiais metais – Tarptautinė atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto literatūrinė premija, 1976 m. – Lietuvių rašytojų draugijos JAV premija, 1976 m. – Rafaelio literatūros premija, 1981 m. – Sionistų federacijos literatūrinė premija, 1996 m. – Lietuvių rašytojų draugijos JAV premija, 1998 m. Izraelio valstybės Prezidento literatūrinė premija, 2005 m. – Žemaitės literatūrine premija. 1995 m. I. Meras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Kūryba versta į estų, jidiš, rusų, ispanų, vokiečių, prancūzų, latvių, vengrų, norvegų, gruzinų, lenkų, bulgarų, čekų, hebrajų, tadžikų, anglų, danų, olandų, turkų, serbų, ukrainiečių, portugalų, italų kalbas.

2006 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą „Icchokas Meras: žinomas ir nežinomas meistras“.

2010 m. gruodžio 6 d. Meras apdovanotas nacionaline kultūros ir meno premija.[1]

I. Meras rašė ir teberašo tik lietuviškai.

Bibliografija

Romanai, apysakos

  • Inžinierius Budreika, dokumentinė apysaka, Pergalė, 11, Vilnius, 1959
  • Geltonas lopas, apysaka. Vaga, Vilnius, 1960, Vaga, Vilnius, 2005
  • Žemė visada gyva, apsakymai. Vaga, Vilnius, 1963
  • Lygiosios trunka akimirką, romanas. Pergalė, 9-10, Vilnius, 1963, Vaga, Vilnius, 1963, Vaga, Vilnius, 1968, Baltos lankos, Vilnius, 2006
  • Ant ko laikosi pasaulis, romanas – baladė. Pergalė, 5-6, Vilnius, 1965, Vaga, Vilnius, 1965, Vaga, Vilnius, 1968
  • Mėnulio savaitė, romanas. Pergalė, 11-12, Vilnius, 1966, Vaga, Vilnius, 1971
  • Senas fontanas, apsakymai, Vaga, Vilnius, 1971
  • Striptizas, arba Paryžius-Roma-Paryžius, romanas. Pergalė, 10-12, Vilnius,1971, Ateitis, Southfield, 1976
  • Ties gatvės žibintu, vaikiškas romanas. 1974
  • …ir atleisk mums mūsų kaltes, improvizacija. Draugas, II d., 37-41, (1974.9.14-5.10.12), Chicago, 1974, Metai, 4, Vilnius, 2003
  • Sara, romanas. A. Mackaus knygų leidimo fondas, Chicago, 1982
  • Du romanai (Striptizas, arba Paryžius-Roma-Paryžius, Sara. Vaga, Vilnius, 1991
  • Apverstas pasaulis, Apsakymai. A. Mackaus knygų leidimo fondas, Chicago, 1995.
  • Trys romanai (Lygiosios trunka akimirką, Ant ko laikosi pasaulis, Ties gatvės žibintu). Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 1998
  • Stotelė vidukelėj, apsakymai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2004

Scenarijai

Kritika

I. Meras laisvai operuoja avangardistinėmis XX a. pasaulinės literatūros technikomis (vidiniu monologu, sąmonės srautu), bet jas performuluoja pagal savo originalius sumanymus. (Algis Kalėda)

Rusų skaitytojas Icchoką Merą atrado 7-ojo dešimtmečio viduryje, kai iš lietuvių kalbos buvo išversti (su didelėmis kupiūromis) du jo romanai – „Lygiosios trunka akimirką“ ir „Ant ko laikosi pasaulis“. Jie padarė didelį įspūdį – atvirai pateikta žydų tema kartu su abstrakčiu humanizmu, taip pat pateiktu iššaukiančiomis dozėmis, to meto cenzūruojamoje spaudoje buvo sutinkama vos ne pirmą kartą. (Aleksandras Goldšteinas, Lietuvos rytas. 1995 m. liepos 15 d.)

Sąlyginės pasakojimo formos, modelinės situacijos, personažai – simboliai buvo įteisinti lietuvių prozoje Icchoko Mero (1934), diplomuoto radiotechniko, kaip sielvarto ir protesto šauksmas dėl hitlerininkų sušaudytų Lietuvoje žydų. Savo romanuose su romantiniu patosu rašytojas vaizdavo pasmerktų žmonių išdidumą, kančią, rezignaciją, kontrastiškai gretindamas žydų, vokiečių, lietuvių nacionalinės pasaulėjautos ir elgsenos tipus. (Vytautas Kubilius, XX amžiaus literatūra. Vilnius, 1996)

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: