Ietis (dalinys)

Ietis – viduramžių ir vėlesnių laikų Europos šalių kariuomenių mažiausias taktinis vienetas.

Istorija

VIII a. – XVI a. Vakarų Europoje ietį dažniausiai sudarė 4-10, kartais ir daugiau karių raitelių, vienas jų – sunkiai šarvuotas riteris, jį rėmė 1-2 lengviau ir keli lengvai šarvuoti kariai. XII a. – XV a. Rytų Europos, pirmiausia rusų žemių, ietį sudarė apie 10, kartais ir kelios dešimtys karių. XIII a. – XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ietį atitiko ginkluotas karys raitelis, jo ginklanešys ir kariai tarnai, padėję rengtis kautynėms, dažnai – ir per jas. Ietis galėjo veikti savarankiškai arba kartu su kitomis didesnio karinio dalinio (pvz., vėliavos) ietimis.^[1]

Šaltiniai

↑ V. S. Ietis (dalinys). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 737 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1362-0=1362 wiki spaudos ženklai).

[1] V. S. Ietis (dalinys). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 737 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[1]