Ifnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ifnis centre

Ifnis buvo 1 502 km² teritorija pietų Maroke, Atlanto vandenyno pakrantėje, į pietus nuo Agadiro ir priešais Kanarų salas. 1964 m. šioje teritorijoje gyveno 51 517 gyventojų ir daugiausiai vertėsi žvejyba. Dabar ši teritorija priklauso Sus-Masa-Dra regionui.

Istorija

  • 789 m. Ifnis prijungiamas prie Maroko.
  • 1476 m. Ispanija užkariavo šią vietovę ir įkūrė Santa Cruz de la Mar Pequeña miestą (Mažylio Mer Šventas Kryžius), kuris tarnavo kaip vergų prekybos punktas. Iš čia vergai buvo plukdomi į Kanarų salų cukranendrių plantacijas.
  • 1524 m. berberai iš šios teritorijos ispanus išstūmė ir iki XIX a. Ifnis priklausė Maroko sultonams.
  • 1859 m. prasidėjus kovoms dėl Afrikos pasidalinimo Ispanija ir Prancūzija pareiškė pretenzijas į Magrebą. Ispanijai pareikalavus pietinės Maroko dalies, kurioje iš seno buvo jos įtvirtinimai, 1859 m. spalio 22 d. Ifnis tapo Ispanijos užjūrio teritorija. Čia pastatomas žvejybos uostas Sidi Ifnis.
  • 1934 m. Ifnis oficialiai tampo Ispanijos kolonija. Į Sidį Ifnį savo rezidenciją perkėlė Ispanijos Sacharos gubernatorius.
  • 1958 m. Maroko išsivadavimo armija apsupo Ifnį, bet Ispanija apgynė savo koloniją ir Sadi Ifnį paskelbė savo užjūrio srities sostine.
  • 1969 m. birželio 30 d. Ispanija Ifnį grąžino Marokui.

Pašto ženklai

Ifnio teritorijos pašto ženklas

Pašto ženklus Ispanija Ifniui pradėjo leisti 1941 m. ir ant jų buvo užrašas „Territorio de Ifni“. Teritorijai tapus kolonija, šis užrašas dingo, o pašto ženklai buvo leidžiami iki 1968 m. lapkričio 23 d. Daugelis ženklų taip ir nebuvo panaudoti ir tai kėlė įtarimus, kad buvo daroma siekiant pelno iš filatelistikos.


Koordinatės:29°22′N 10°11′W / 29.367°N 10.183°W / 29.367; -10.183

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2489-0=2489 wiki spaudos ženklai).