Ignas Lapinskas
| Ignas Lapinskas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1877 m. birželio 27 d. Bardiškiai, Žeimelio valsčius, dab. Pakruojo raj. |
| Mirė | † 1935 m. rugsėjo 26 d. ten pat |
|
| |
| Veikla | Lietuvos knygnešys
|
| Partija | Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
Ignas Lapinskas (1877 m. birželio 27 d. Bardiškiai, Žeimelio valsčius, dab. Pakruojo raj. – 1935 m. rugsėjo 26 d. ten pat) – Lietuvos knygnešys.
Biografija
Tėvai buvo ūkininkai. Skaityti ir rašyti lietuviškai išmokė daraktorius S. Prakaitas. 1896 m. įstojo į slaptą valstiečių jaunimo spaudos platintojų draugiją, , kurią subūrė kaimyninio Steigvilių k. ūkininko sūnus, Jelgavos gimnazijos VI – osios klasės mokinys Vladas Požela. Draugijoje buvo dar 6 vyrai iš aplinkinių kaimų: Jonas Lapinskas, Adolis Monkūnas (Steigvilių k.), Jonas Miseika (Puodžiūnų k.), Juozas Čepas (Draudelių k.), Juozas Valiulis (Diržių k.), Ignas Bičkūnas (Skarulių k.).[1] Spaudos gaudavo iš Vlado Poželos, J. Sabo, nuo 1898 m. – iš J. Bielinio. Ją platino tarp draugijos narių ir gretimuose kaimuose. Skleidė tik pasaulietinę literatūrą, atsišaukimus ir uždraustas knygas rusų kalba. Nė karto neįkliuvo. Po spaudos draudimo panaikinimo platino socialdemokratinę literatūrą. Aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose, už tai 6 mėn. kalintas Panevėžio kalėjime. 1922–1927 m. Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo atstovas, valstiečių liaudininkų frakcijos narys. Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.[2]
Įvertinimas
Šaltiniai
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė. ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Ignas Lapinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 527 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||