Ignas Požela

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Ignas Požela
    Ign Požėla.JPG

    Gimė 1939 m. kovo 10 d. (85 m.)
    Pakruojo rajono Gataučių kaime

    Tėvas Petras Požela
    Motina Ona Pladytė-Poželienė
    Vaikai

    Vytis


    Veikla
    fizikas, gamtos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Fizikos katedros dėstytojas, tremtinys

    Alma mater 1964 m. Vilniaus universitetas

    Ignas Požela ( g. 1939 m. kovo 10 d. Gataučiai, Pakruojo valsč., Šiaulių aps.) fizikas, gamtos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Fizikos katedros dėstytojas, tremtinys.

    Gyvenimo kelias

    Tėvas Petras Požela (1912-1942). Linkuvos valsčiaus ūkininkas, gyveno Kizerių dvaro palivarke;

    Mama Ona Pladytė-Poželienė (1912-1993) iš Gineikių.

    Sūnus Vytis Požėla (g. 1970m.).

    Ignas gimė Pakruojo krašto pažangių ūkininkų šeimoje.

    1941 m. birželio 14 d. sovietiniai okupantai suėmė jo tėvą ir, atskyrę nuo šeimos, ištrėmė į Rešotų lagerį Krasnojarsko krašte. Čia jis 1942 m. pabaigoje mirė. Jau po mirties Ypatingasis pasitarimas jam paskyrė penkerius metus tremties.

    1941 m. dvimetį Igną su mama ištrėmė į Tomsko sritį. Tremtyje 1947 m. Ignas pradėjo lankyti Vysokij Jar vidurinę mokyklą. Ją 1957 m. baigė ir kurį laiką dirbo mašinų traktorių stotyje. Paleistas iš tremties, 1958 m. sugrįžo į Lietuvą ir įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą.

    Studijuodamas Bendrosios fizikos katedroje dirbo vyr. laborantu (1962–1964).

    1964 m. baigė Universitetą ir tapo diplomuotu fizikos-spektroskopijos specialistu.

    Nuo 1965 m. KPI Fizikos katedros asistentas, aspirantas (1966–1699), 1971 m. pakeltas į vyr. dėstytojo pareigas.

    1973 m. Vilniaus universiteto taryba už darbą „Kai kurių molekulių ir jų sąveikos kvantinis skaičiavimas“, jam suteikė fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnį (1993 m. nostrifikuotas gamtos mokslų daktaru).

    Nuo 1974 m. einantis docento pareigas, nuo 1976 m. docentas. Kvalifikaciją kėlė Sankt Peterburgo politechnikos (1975 ir 1978) ir Maskvos inžinierinės fizikos (1982) institutuose. Jis buvo Radioelektronikos, vėliau Fundamentaliųjų mokslų fakulteto tarybos narys.

    2007 m. išėjo į pensiją.

    Jo mokslinių tyrimų kryptys: plonųjų sluoksnių fizikinės savybės, jonų implantacija. Paskelbė 37 mokslinius straipsnius, iš kurių 16 prestižiniuose Lietuvos ir tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.

    Studentams skaitė bendrosios fizikos, kristalų tamprumo, kietojo kūno defektų ir matematinės fizikos modulių paskaitas. Buvo bakalaurantų ir magistrantų baigiamųjų darbų vadovas, taip pat vadovavo doktorantams. Jis Respublikos aukštųjų mokyklų inžinerinių specialybių studentams skirto vadovėlio „Fizika“ 4 T. (1995), mokymo knygų „Fizika 2: optika ir atomo fizika“ (2011, elektroninė versija 2003), „Kondensuotų medžiagų fizika“ (2000) bendraautoris.

    KPI studentus sėkmingai rengė respublikinei ir sąjunginei fizikos olimpiadoms, aktyviai dalyvaudavo organizuojant ir pravedant respublikinį prof. K. Baršausko fizikos konkursą moksleiviams.

    Jis aktyvus visuomenininkas – Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai partijos, KTU veteranų klubo „Emeritus“ narys. Buvo Lietuvos fizikų draugijos valdybos narys ir šios draugijos Kauno skyriaus pirmininkas. Už sėkmingą veiklą apdovanotas Respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos (1974) ir Instituto (1974) garbės raštais, pareikštos rektoriaus padėkos.

    Parengė Albinas Tamašauskas

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 99% (+5629-8=5621 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+39-0=39 wiki spaudos ženklai).