Ignas Skrupskelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ignas Skrupskelis
Ignas Skrupskelis.jpg

Gimė 1903 m. spalio mėn.
Melgužė, Šiaulių apskritis
Mirė 1943 m. vasario 1 d. (~40 m.)
Vorkuta, Rusija

Veikla
germanistas, publicistas, žurnalistas, redaktorius

Turinys

Ignas Skrupskelis (Ig. Petrikonis, 1903 m. spalio mėn. Melgužės dvare, Šiaulių apskritis1943 m. vasario 1 d. Vorkutoje) – filologas germanistas, publicistas, žurnalistas, redaktorius, ateitininkas, visuomenininkas.

Mokslo ir studijų metai

Baigęs Kriukų pradinę mokyklą, mokėsi Linkuvos „Saulės“ progimnazijoje ir Šiaulių gimnazijoje. Po to lankė pradinių klasių mokytojų kursus, nes neturėjo lėšų studijoms universitete.

Apie 1925 m. susiradęs darbą, iš Kaišiadorių persikėlė į Kauną. Dirbdamas studijavo Lietuvos universitete teisių fakultete, bet apsigyvenęs Kaune perėjo į Teologijos-filosofijos fakultetą, kurį baigė 1929 m.

Kaip gabus studentas gavo stipendiją ir išvyko į Karaliaučių, kur 1930-1931 m. studijavo germanistiką Karaliaučiaus universitete.

Po to buvo priimtas gilinti germanistikos studijų Vienoje (Austrija), kur 1932 m. Vienos universitete jam buvo suteiktas daktaro laipsnis už disertaciją apie lietuvius XVIII a. vokiečių literatūroje. Ruošėsi mokslinei karjerai.

Tačiau gyvenimas pastojo kelią į mokslinę karjerą. Teologijos - filosofijos fakulteto, kuris norėjo I.Skrupskelį kviestis akademiniam darbui, egzistavimas kabojo ant plauko, nes buvo nepalankiai vertinamas tautininkų vyriausybės. Tuomet Ignas pasinėrė į žurnalistiką, kuri mažiau buvo priklausoma nuo vyriausybės.

Profesinė veikla

1934-1940 m. žurnalo „Židinys“ redaktorius bei 1936 m. įkurto dienraščio „XX amžius“ redakcijos narys, 1939-1940 m. – šio dienraščio vyriausias redaktorius.

Tačiau artėjo istorinių permainų metai ir sąžiningam, doram redaktoriui buvo nelengva. 1940 m. birželio 21 d. vedamajame jis netiesiogiai įvardijo Lietuvos aneksiją: "Mes visi turime žinoti, kad tam tikras Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo laikotarpis yra baigtas. Nuo birželio 15 dienos prasidėjo visiškai kitas etapas <…> Jokios iliuzijos, jokios fikcijos čia niekam nieko negali padėti." Po dviejų savaičių parvažiavo į Kazylus. Visą naktį nemiegojo, kalbėjosi su namiškiais.Tai buvo paskutinis jo apsilankymas.

1940 m. liepos 12 d. poilsiaujant Kačerginėje besiilsinčią I.Skrupskelio šeimą aplankė enkavedistai ir išsivedė redaktorių, palikdami žmoną su trimis mažais vaikais vieną. Ignas buvo suimtas ir tardytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Bolševikų nuteistas 8 m. kalėti ir išvežtas į Vorkutą. Ten sekė sekinantis darbas po 12 val. per dieną, kai lauke - 50 laipsnių šaltis. Išsekintas šalčio, bado, darbo mirė.[1] Palaidotas Kochme miestelyje.

Visuomeninė veikla

Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos narys. 1936 m. vasario 23 d. 16 gerai žinomų katalikų intelektualų pasirašė deklaraciją „Į organiškosios valstybės kūrybą“, kuri tapo protestu prieš egzistuojantį režimą. Ją pasirašė Juozas Ambrazevičius, Pranas Dielininkaitis, Jonas Grinius, Juozas Grušas, Zenonas Ivinskis, Juozas Keliuotis, Antanas Maceina, Ignas Malinauskas, Pranas Mantvydas, Kazys Pakštas, Česlovas Pakuckas, Jonas Pankauskas, Antanas Salys, Ignas Skrupskelis, Antanas Vaičiulaitis, Balys Vitkus. 1938 m. išrinktas Ateitininkų sendraugių sąjungos pirmininku, buvo LKMA iždininkas, jaunųjų katalikų sąjūdžio dalyvis.

Aktyviai dalyvavo formuojant vyriausybę 1939 m.

Kūrybinis palikimas

Rašė straipsnius žurnalui „Athenaeum“, redagavo žurnalus „Židinys“ ir „XX amžius“. Publicistikos straipsnius pasirašinėjo I. Petrikonio slapyvardžiu.

Pagerbimai

1993 m. liepos 7 d. Žaliakalnyje ant namo (Vaižganto g. 14) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 19361940 m. gyveno visuomenės veikėjas, publicistas, filologijos mokslų daktaras „Židinio“ ir „XX amžiaus“ redaktorius Ignas Skrupskelis. Žuvo 1943 m. nežinomame Komijos lageryje“[2].

2000 m. įrašytas į Bažnyčios martirologą (Naujųjų kankinių sąrašą).

2006 m. prie Kriukų pagrindinės mokyklos (Joniškio r.) jo garbei pastatytas medinis stogastulpis.

Kilmė ir šeima

Tėvai - Tėvas Skrupskelis buvo dvaro darbininkas, pradėjęs kaupti savo turtą nuo Melgužės dvaro piemenuko botago, vėliau buvo to paties dvaro bernas, dvaro žemės sklypo nuomininkas, ūkelio Kazyluose nuomininkas, vėliau – to paties ūkio savininkas.
Mama Skupskelienė ...

Brolis - Juozą, mokytojas.

Šeima - žmona Alina Skrupskelienė. 1944 m. Alina Skrupskelienė su trimis mažais vaikais pasitraukė į Vokietiją, o po 4 - erių metų - į JAV. Dirbo, viena leido savo vaikus į mokslus.

Vaikai – dukra Viktorija Skrupskelytė ir sūnus Kęstutis Skrupskelis, filosofas, istorikas, Pietų Karolinos universiteto (JAV) profesorius. Akademinė specialybė – Amerikos filosofijos istorija ir filosofinių tekstų tyrinėjimas bei redagavimas. Ilgus metus rengė vieno žymiausių amerikiečių filosofų Williamo Jameso tekstus.

Igno brolis mokytojas Juozas Skrupskelis 1980 m. rašė: "Dabar Skrupskelių džiaugsmas - Igno vaikai, gyvenantys Vakaruose... Jie ten išaugo, pasiekė akademinių profesijų - to, ko siekė ir apie ką svajojo jų tėvas. Igno vaikų gyvenimas, jų veikla yra geriausias paminklas jų tėvui." Ir mamai - tvirtai, valingai asmenybei.

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 453 psl.
  2. Archit. Jonas Lukšė; Kauno m. 1993 06 18 potv. Nr. 614

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: