Ignas Urbaitis
| Ignas Urbaitis | |
|---|---|
| |
| Ignas Urbaitis Gerardo Bagdonavičiaus šaržas, 1932 m. Šiaulių Aušros muziejus | |
|
| |
| Gimė | 1896 m. vasario 16 d. Raginėnuose, Šeduvos valsčius |
| Mirė | † 1952 m. liepos 12 d. Ozerlagas, Taišetas, Sibiras |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Elena Bražionytė |
| Vaikai |
Elena Urbaitytė, Algirdas Urbaitis, Liudvikas Urbaitis |
|
| |
| Veikla | |
| Partija | |
|
| |
| Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
Ignas Urbaitis (1896 m. vasario 16 d. Raginėnuose, Šeduvos valsčius – 1952 m. liepos 12 d. Ozerlagas, Taišetas, Sibiras) – teisininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
Šeima
Gimė ūkininkų Juozo Urbaičio (1865–1925 m.) ir Domicelės Tamošaitytės (1869–1943 m.) šeimoje. Vyriausias brolis Jonas (1888–1970 m.) paveldėjo tėvo ūkį, turėjo tris sūnus ir tris dukteris. 1947 m. su dukra Barbora ištremtas į Sibirą, 1957 m. grįžo į Lietuvą. Vyresnysis brolis Kazimieras (1891–1918 m.), Odesoje baigė medicinos studijas, dirbo gydytoju Jekaterinoslave, vedė, susilaukė dviejų sūnų, bolševikų nužudytas.
1921 m. vedė. Žmona Elena Bražionytė, (1899–1990 m.), Rusijos caro Nikolajaus II rūmų arklių ūkio vedėjo Juozo Bražionio duktė, baigusi Kilmingųjų mergaičių gimnaziją. Jos sesuo Ona (1900–1973 m.), Astravo dvaro savininko agronomo Petro Variakojo (1892–1970 m.) žmona, jų sūnūs Saulius Variakojis, Petras Variakojis, duktė Rita Kiguolienė. Jauniausia sesuo Valerija (1913–2005 m.) – teisingumo ministro Aleksandro Žilinsko (1885–1942 m.), vėliau pulkininko Juozo Narako (1899–1989 m.) žmona.
Duktė Elena Urbaitytė, JAV lietuvių dailininkė, skulptorė. Sūnūs pedagogas Algirdas Urbaitis (1931–1987 m.) ir inžinierius konstruktorius Liudvikas Urbaitis (g. 1933 m.)
Studijos
1915 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą, įstojo į Odesos Prekybos institutą, dalyvavo lietuvių organizacijų, kurioms vadovavo Mykolas Sleževičius, veikloje. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Kazanės karo mokyklą, dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo veiksmuose. 1929 m. baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą.[1]
Veikla
1918 m. grįžo į Lietuvą, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1924 m. kapitono laipsniu išėjo į atsargą.
Nuo 1919 m. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys. 1924–1926 m. Zarasų apskrities viršininkas, 1926 m. demokratinės valdžios perkeltas į Šiaulių apskrities viršininko pareigas, bet po valstybės perversmo, 1927 m. iš pareigų atleistas.
Baigęs teisės studijas dirbo advokato padėjėju, vėliau prisiekusiuoju advokatu Šiauliuose ir Joniškyje, į kurį važinėjo motociklu. Neturtingus klientus gindavo be užmokesčio, todėl buvo populiarus ne tik Šiauliuose.
1935 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro valdybos narys. 1935 m. kovo 15 d. rinkimuose išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu. Dalyvavo kalinių globos draugijos veikloje. 1932 m. jis, Kazimieras Venclauskis ir Vladas Sirutavičius savo lėšomis įsteigė fondą, kurio lėšomis 1940 m. pastatytas Šiaulių dramos teatras. Vienas Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų ir rėmėjų. 1938 m. Šiauliuose įkūrė „Rotary” klubą ir jam vadovavo.
1941 m. liepos mėn. vokiečių karinis komisaras jį vėl paskyrė Šiaulių apskrities viršininku, bet dėl humanistinių įsitikinimų negalėdamas pasirašyti kai kurių sprendimų, rugsėjo 3 d. iš pareigų pasitraukė.
Tremtis
1944 m. lapkričio 11 d. apsilankęs Šiauliuose, pažiūrėti, kaip praėjusio fronto ugnį atlaikė jo namas, NKVD suimtas ir 1945 m. sausio 10 d. nuteistas 15 metų konclagerio. Išvežtas į Vorkutą, kur dirbo anglių kasykloje. 1945 m. lapkričio 7 d. darbe buvo sužeista koja, po 9 mėn. gydymo ligoninėje perkeltas Čiusovojaus lagerį (Molotovo, dab. Permės sritis). 1949 m. perkeltas į Irkutsko srities Alzamajaus rajono Čiukšos, 1951 m. į Taišeto lagerius. Dėl sužeistos kojos negalėjo sunkiai dirbti, bet likimo draugams padėjo rašyti laiškus, kuriuos, kad galėtų perskaityti sargybiniai, buvo privalu rašyti rusų kalba. Bet dėl to buvo nemėgiamas lagerio vadovybės. Vienais liudijimais, 1952 m. liepos 15 d. buvo išvarytas į darbus ir, negalėdamas paeiti, sargybinio nušautas pakeliui. Kitais duomenimis, sargybinio pasiųstas valyti teritorijos už zonos ribų, peršautas vos tik peržengęs ribą ir mirė ligoninėje.
Šaltiniai
| ||||||