Ilguva
| Ilguva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
 Ilguvos dvaras | ||||||||||||||||
  Ilguva | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Marijampolės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šakių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Kriūkų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 139 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
IlguvaVikiteka | |||||||||||||||
Ilguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, kairiajame Nemuno krante. Seniūnaitijos centras.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Medinė Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1814 m. ir varpinė. Bažnyčioje yra vertingas paveikslas Marija su Kūdikiu (dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis). Pastatas, atgręžtas į Nemuną, stovi ant aukšto 80 m aukščio skardžio.
|
 Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai: liaudiškojo klasicizmo stiliaus rūmai, kumetynas, kluonas, oficina, arklidės ir kiti.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
.svg){kind=small} Ilguvos biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Ilguvos socialinės globos namai, įsikūrę buvusiame dvare.
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Ilguva TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Vietovėje gyventa dar akmens amžiuje. Į pietvakarius nuo Ilguvos yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Dulinčiškių piliakalnis, už jo Misiūnų piliakalnis, rytuose – Žuklijų piliakalnis ir kiti Panemunės piliakalniai, dauguma jų su gyvenvietėmis.
1583 m. minimas Panykių dvaras. 1765 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1813 m. sudegė. Medinius dvaro rūmus XVIII a. pabaigoje pastatydino karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambelionas Jonas Grincevičius.
XIX a. veikė spirito varykla, malūnas, plytinė, kalkinė. 1818 m. įkurta Ilguvos mokykla. Ilguvos savininkai broliai H. ir P. Grincevičiai rėmė 1863 m. sukilėlius, todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į Tobolsko guberniją. Dvare gyveno J. Talko–Hryncevičius. Nuo 1895 m. dvarą valdė E. Mlynarskis. XX a. pradžioje čia lankėsi ir kūrė Polis Kochanskis, Mykolas Elvyras Andriolis, Ignacas Paderevskis, Ferdinandas Ruščicas, Karolis Šimanovskis, Stasys Šimkus, Stefanas Žeromskis, po 1918 m. – Juozapas Albinas Herbačiauskas, Kazys Šimonis. Dvare vyko koncertai, buvo sukaupta didelė knygų biblioteka. 1918 m. Ilguvoje įsteigta mokykla, parduotuvė, vėliau paštas.
1940 m. prijungti Tvirbūtai, minimi nuo 1537 m. Po Antrojo pasaulinio karo Ilguvos apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai. Sovietmečiu dvare įrengti Ilguvos invalidų namai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1922 m. | Ilguvos valsčiaus centras | Šakių apskritis |
| 1922–1950 m. | Paežerėlių valsčius | |
| 1950–1963 m. | Ilguvos apylinkė (1950–1954 m. jos centras) | Šakių rajonas |
| 1963–1995 m. | Kriūkų apylinkė | |
| 1995– | Kriūkų seniūnija | Šakių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Nuo 1583 m. dvarelis minimas kaip Panykiai (pagal pratekantį Nykos upelį,[4] taigi – vandenvardinis vietovardis). 1758 m. didžiulę valdą abipus Nemuno įgijo Medininkų katedros prelatas Talko-Grincevičius Ilguvietis (Viktoras Grincevičius-Ilgauskas), nuo kurio vardo kaimas pradėtas vadinti Ilguva (dvarininkinis vietovardis).[5]
Gyventojai
 | |||||||
| 1827 m. | 1881 m. | 1888 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 219 | 102 | 102 | 122 | 255 | 153 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 284 | 145 | 228 | 198 | 159 | 139 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Jonas Kriaučiūnas, (Bundzuose), spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas.
- Julijonas Talko-Grincevičius, antropologas.
Ilguvos invalidų senelių prieglaudoje mirė Lietuvos valstybės veikėjas Stasys Šilingas (1885–1962; palaidotas Ilguvos kapinėse), Lietuvos laisvės armijos vadas generolas Motiejus Pečiulionis.
Ilguvos dvare nemažą laiką vaikystės praleido žymi dainininkė Beatričė Grincevičiūtė (1911–1988).
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Ilguva SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Ilguva loadmap.net
- ↑ „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 138 psl.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 367 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Ilguva. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 577 psl.
- Ilguva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 772 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Ilguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 48 psl.
- Ilguva. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 320 psl.
- Ilguva amžininkų atsiminimuose / Aleksandras Wiktoras Bohatkiewiczius (sud. Albinas Vaičiūnas). – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2004. – 84 p. – ISBN 9986-19-659-0
- Istorija