Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Iljiničiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Iljiničiai
Iljiničių giminės herbas „Samtis“
Iljiničių giminės herbas „Samtis“
Pradininkas Jonas Iljiničius 1487—1489 m.
Titulas Grafai
Laikotarpis XV amžiaus vidurys
Šalys LDK

Iljiničiai (lenk. Iliniczowie, Hliniczowie, Gliniczowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos rusėnų kilmės lietuvių didikų giminė.[1] Giminės herbas Samtis.

Turinys

Giminės istorija

Kilusi ir Naugarduko apylinkių. Svarbiausios valdos buvo Myrius, Brastos Biala, Černavčicai, Želva. Katalikai, nors pavardės kilmė slaviška. Pirmasis žinomas giminės atstovas buvo Ivanas arba Jonas Iljiničius, Vitebsko, vėliau Smolensko vietininkas. XV-XVI a. Iljiničiai buvo Lydos, Kauno, Lietuvos Brastos vietininkai. Savo įtaką sustiprino vedybomis su Kęsgailomis, Daumantais, Radvilomis.

Vieni turtingiausių LDK Ponų tarybos narių. Pagal 1528 m. LDK kariuomenės surašymą karo atveju rengdavo 160 raitelių, t. y. turėjo ne mažiau, kaip 2560 valstiečių dūmų. Paskutinis garsesnis giminės atstovas Sofijos Radvilaitės sūnus Jurgis Ščesnavičius Iljiničius, miręs bevaikis. XVII a. tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų vėl minimi Iljiničiai, tačiau jų giminystės ryšys nenustatytas.

1547 m. Mikalojus Radvila Juodasis Iljiničiams iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo grafų titulą.

Žymiausi Iljiničiai

Šaltiniai

  1. Rimvydas Petrauskas. Iljiničiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 777 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: