Iljušin Il-18

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Aviakompanijos "Rossija" Il-18

Il-18 (rus. Ил-18, pagal NATO kodifikaciją Coot) - tarybinis vidutinių nuotolių keturmotoris keleivinis lėktuvas, turbosraigtinis monoplanas su vieno kylio uodega. Il-18 buvo vienas iš daugiausiai pasaulyje naudotų lėktuvų, tarnavęs daugiau nei 50 metų. Dėl patikimos konstrukcijos lėktuvai skraidydavo virš 45 000 valandų. Savo konstrukcija panašus į amerikiečių Lockheed L-188 Electra bei britų Bristol Britannia.

Lėktuvo kūrimas ir eksploatacija

Lėktuvas pradėtas projektuoti 1954 m. Tendencijos rodė, kad lėktuvai stūmokliniais varikliais negali patenkinti greitai augantį pervežamų keleivių skaičių. Tuomet atsirado poreikis kurti greitesnius ir talpesnius lėktuvus, turinčius dujų turbininius variklius. Tupolev konstruktoriai bombonešio Tu-16 bazėje sukūrė keleivinį reaktyvinį Tu-104, o Iljušin biuras nuėjo kitu keliu- suprojektavo turbosraigtinį keleivinį lėktuvą.

Il-18 pilotų kabina

Pirmam skrydžiui Il-18 pakilo 1957 m. liepos 4 d. Lėktuvas pradėtas eksploatuoti 1959 m. - spalio 20 d. Aeroflot pradėjo skraidinti maršrutu Maskva(Vnukovo)-Alma Ata bei Maskva-Adleris. Netrukus apie trečdalį Aeroflot keleivių skraidindavo Il-18.

Iki 1965 m. buvo sukurti įvairių modifikacijų, komforto lygio ir keleivių skaičiaus Il-18, taip pat kitos paskirties lėktuvai: tarnybiniai, krovininiai, metereologiniai, patruliniai; taip pat kovos lėktuvas Il-38, radioelektroninės kovos lėktuvas Il-20, oro kamandinis punktas Il-22, ledo žvalgybos lėktuvas Il-24 ir kiti.

Geras Il-18 komforto, ekonomiškumo bei skrydžių saugumo santykis buvo patrauklus ir pasaulinėje rinkoje, todėl Il-18 pirmasis iš tarybinių lėktuvų buvo parduotas 17-kai tarptautinių aviakompanijų (virš 100 vnt.).

Serijiniu būdu gamintas 1959-1978 m. Pastatyta 719 tokių lėktuvų (t.t. 564 keleiviniai). Šiuo metu 2 tokius lėktuvus eksploatuoja vyriausybinė aviakompanija "Rossija", keletą naudoja Rusijos, Afganistano ir kelių Afrikos valstybių karinės oro pajėgos.

Techninė informacija

Il-18 schema
Tipas
Ekipažas 5 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 35,9 m
Aukštis 10,17 m
Sparnų ilgis
Sparnų tipas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 140 m²
Tuščioji masė 35 000 kg
Pilnoji masė
Maksimali masė 64 000 kg
Variklis (-iai) 4 × АИ-20
Traukos jėga 4 × 4252 AG
Kreiserinis greitis 625 km/h
Maksimalus greitis 685 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 10 000 m
Skrydžio nuotolis 7100 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis
Kuro atsargos 22,7 t



Papildoma informacija

  • Iki 2008 m. katastrofose sudužo 98 Il-18 lėktuvai, žuvo 2352 žmonės.
  • Dėl charakteringos lėktuvo priekio formos (radiolokacinės stoties apdaila), lakūnai šį lėktuvą vadino "Delfinu".
  • 19581959 m. su Il-18 buvo pasiekta 20 skrydžio nuotolio ir aukščio pasaulio rekordų.
  • Il-18 aptarnavo ekspedicijas Maskva-Antarktida (15950 km), 1977 m. pabaigoje pirmą kartą nusileido ant plūduriuojančių ledo lyčių Arkties vandenyne į tyrimų stotį SP-22, dalyvavo likviduojant avariją Černobylio atominėje elektrinėje ir žemės drebėjimo Spitake padarinius.
  • 1958 m. Briuselio aviasalone lėktuvas apdovanotas Grand Prix. 1979 m. prie Maskvos Šeremetjevo oro uosto Il-18 pastatytas ant postamento, kaip paminklas.
  • 1960 m. lėktuvo kūrėjai - Sergejus Iljušinas, V. Borogas, V. Germanovas. A. Levinas, E. Sankovas, V. Semionovas ir lakūnas bandytojas Vladimiras Kokkinakis buvo apdovanoti Lenino premija.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5137-0=5137 wiki spaudos ženklai).