Ilona Leimanė
| Ilona Leimanė latv. Ilona Leimane | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1905 m. spalio 5 d. Ryga |
| Mirė | † 1989 m. gruodžio 21 d. Paryžius |
|
| |
| Veikla | latvių rašytoja
|
Ilona Leimanė (latv. Ilona Leimane, 1905 m. spalio 5 d. Ryga – 1989 m. gruodžio 21 d. Paryžius) – latvių rašytoja.
Biografija
Mokėsi V. Maldonio gimnazijoje ir Rygos miesto 3-ojoje gimnazijoje. Nuo 1928 m. studijavo Latvijos universiteto Liaudies ūkio ir teisės mokslų fakultete. 1931 m. dirbo laikraštyje „Latvis“, 1931–1932 m. – žurnale „Mūsu Īpašums“. Nuo 1944 gyveno Freiburge, rengė latvių, lietuvių ir estų literatūrines popietes. Nuo 1950 m. gyveno Paryžiuje.
Kūryba
Sukūrė eilėraščių, apysakų, eilėraščių vaikams. Romanuose „Vilkačių paveldėtoja“ ir „Motinos gentis“ vaizduojama XIX a. pabaigoje Latvijos kaimo buitis, romane „Vedžiotojas“ – miestiečių gyvenimas. Romanas „Nuogas gyvenimas“ – pirmasis latvių romanas apie latvių deportaciją TSRS okupacijos metais. [1]
Bibliografija
- Širdis (Sirds), eilėraščiai, 1935 m.,
- Dvi šviesos (Divas gaisas), eilėraščiai, 1942 m.,
- Saulė ir Tu (Saule un Tu), eilėraščiai, 1944 m.,
- Ugnies paukštis (Ugunsputns), eilėraščiai, 1951 m.
- Šermukšnių vynas (Sērmūkšu vīns), apysaka, 1938 m.
- Vilkačių paveldėtoja (Vilkaču mantiniece), romanas, 1943 m.,
- Vedžiotojas (Vadātājs), romanas, 1947 m.
- Motinos gentis (Mātes cilts), romanas, 1949 m.
- Nuogas gyvenimas (Kailā dzīvība), romanas, Copenhagen, Imanta, 1953 m.
Šaltiniai
- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 692 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
| ||||||