Imperatorius Frydrichas III

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Imperatorius Frydrichas III
Hans Burgkmair d. Ä. 005.jpg
Habsburg.jpg
Habsburgų dinastija

Gimė 1415 m. rugsėjo 21 d.
Insbrukas
Mirė 1493 m. rugpjūčio 19 d.
Lincas
Palaidotas Šv. Stepono katedra

Tėvas Ernst der Eisernė
Motina Cimburka Mazovietė
Sutuoktinis(-ė) Eleonora Helena
Vaikai

Kristupas, Maksimilijonas
Helena, Kunigunda
Jonas

Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 1452-1493 m.
Pirmtakas imperatorius Albrechtas II
Įpėdinis imperatorius Maksimilijonas I
Vokietijos karalius
Valdė 1440-1493 m.
Pirmtakas imperatorius Albrechtas II
Įpėdinis imperatorius Maksimilijonas I
Kiti titulai
Austrijos kunigaikštis
Valdė: 1463-1493 m.
Pirmtakas: Albrechtas II
Įpėdinis: Maksimilijonas I

Vikiteka Imperatorius Frydrichas IIIVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Frydrichas III (vok. Friedrich III, 1415 m. rugsėjo 21 d. Insbrukas1493 m. rugpjūčio 19 d. Lincas) – nuo 1440 m. Vokietijos karalius, nuo 1452 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1463-1493 m. Austrijos kunigaikštis.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Habsburgų dinastijos, Austrijos kunigaikščio Ernesto vyriausiasis sūnus. Motina Cimburka Mazovietė. Žmona Portugalijos karaliaus Edvardo I duktė Eleonora Helena. Vaikai:

Valdymas

Nuo 1452 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, paskutinysis imperatorius, karūnuotas Romos popiežiaus. 1453 m. turkams užėmus Konstantinopolį ir pasukus į Štiriją ir Karintiją pradėjo Habsburgų kovą su musulmonais. Habsburgai trims šimtmečiams atsidūrė krikščionybės gynėjų priešakinėse linijose.

Frydricho III sarkofagas Vienos Šv. Stepono katedroje

Jam valdant Habsburgų domenui, išsiplėtusi Austrija tapo europine jėga, buvo padėti Habsburgų dinastijos didybės pamatai.[1] Palaidotas Vienoje, Šv. Stepono katedroje.

Šaltiniai

  1. Imperatorius Frydrichas III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 258 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Literatūra

  • Paul-Joachim Heinig: Friedrich III. In: Bernd Schneidmüller, Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters. Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I. C. H. Beck, München 2003, ISBN 3-406-50958-4, S. 495–517.
  • Eberhard Holtz: Friedrich III. In: Evamaria Engel, Eberhard Holtz (Hrsg.): Deutsche Könige und Kaiser des Mittelalters. Urania, Leipzig – Jena – Berlin 1989, ISBN 3-332-00195-7, S. 360–373.
  • Heinrich Koller: Kaiser Friedrich III. Wissenschaftliche Buchgesellschaft, Darmstadt 2005, ISBN 3-534-13881-3.
  • Richard Reifenscheid: Kaiser Friedrich III. In: Gerhard Hartmann, Karl Schnith (Hrsg.): Die Kaiser. 1200 Jahre europäische Geschichte. Styria, Graz – Wien – Köln 1996, ISBN 3-222-12421-3, S. 469–475.
  • Roderich Schmidt: Friedrich III. In: Helmut Beumann (Hrsg.): Kaisergestalten des Mittelalters. 3. Auflage. C. H. Beck, München 1991, S. 301–331, ISBN 3-406-30279-3.
  • Bernd Rill: Friedrich III. Habsburgs europäischer Durchbruch. Styria, Graz – Wien – Köln 1987, ISBN 3-222-11748-9.
  • Hermann Wiesflecker: Kaiser Maximilian I. Das Reich, Österreich und Europa an der Wende zur Neuzeit. Band 1: Jugend, burgundisches Erbe und Römisches Königtum bis zur Alleinherrschaft 1459–1493. Oldenbourg, München 1971, ISBN 3-486-47391-3.
  • Wolfgang Zanetti: Der Friedenskaiser. Friedrich III. und seine Zeit. 1440–1493. Busse + Seewald, Herford 1985, ISBN 3-512-00708-2.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: